respublika.lt
 

Nesibaigianti meilė šokiuinuotraukos (1)

2019 lapkričio mėn. 23 d. 07:00:50
Aistė LABINAITĖ

Lapkričio 30 d. Vilniuje ant parketo suksis geriausios pasaulio šokėjų poros. Į Lietuvos sostinę po ketverių metų sugrįžta planetos standartinių sportinių šokių pirmenybės. Rusijoje gimusi ir užaugusi Veronika Golodneva-Lacitienė pirmą kartą tokio rango starte varžysis būdama Lietuvos piliete. Su partneriu Vaidotu Lacičiu savo kolekcijoje jie turi Europos pirmenybių bronzą, tačiau, nors pastaraisiais metais nuolat patenka į planetos pirmenybių finalus, čia apdovanojimų kraitis dar tuščias. „Apie tikslus nenorime garsiai kalbėti. Tačiau tikrai stengsimės ir kovosime“, - sakė V.Golodneva-Lacitienė.

×
nuotr. 5 nuotr.
Pasaulio reitinge penkti esantys Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva-Lacitienė kartu šoka 12 metų. LSŠF nuotr.

 

Generaline repeticija prieš planetos pirmenybes V.Lacičiui ir V.Golodnevai-Lacitienei praėjusią savaitę buvo varžybos Kaune. Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) reitingo varžybų „Kaunas Open 2019“ finale pora laimėjo visus penkis programos šokius, stipriai aplenkdami artimiausius varžovus iš Rusijos. Iš viso „World Open“ kategorijos standartinių šokių reitingo varžybose Kaune dalyvavo 58 poros iš 21 užsienio valstybės. Į varžybas atvyko šokėjai ne tik iš Europos, tačiau ir iš Australijos, Vietnamo, Filipinų, Pietų Korėjos.

Pasaulio standartinių sportinių šokių čempionatas lapkričio 30 d. vyks „Siemens“ arenoje. Be V.Lacičio ir V.Golodnevos-Lacitienės mūsų šalies garbę Vilniuje gins ir planetos vicečempionai bei pasaulinio reitingo lentelės lyderiai Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė-Sodeikienė. Pasaulio standartinių šokių čempionate sportininkai varžosi atlikdami penkis šokius - lėtą valsą, tango, Vienos valsą, fokstrotą ir kvikstepą.

- Kada pradėjote ir kaip vyko pasiruošimas artėjančiam pasaulio čempionatui?
- „Vakaro žinios“ paklausė Veronikos Golodnevos-Lacitienės.

- Pasiruošimas pradėtas gana seniai, rugsėjo mėnesį. Nors, galima sakyti, jog šiam startui morališkai ruošėmės visus metus. Dabar, paskutinį mėnesį prieš pirmenybes, buvo labai intensyvus laikotarpis. Dar dalyvavome dvejose varžybose Lenkijoje ir Kaune. Tai buvo tarsi generalinė repeticija prieš būsimą pasaulio čempionatą. Kaune varžybos labai gerai pasisekė. Pavyko pasimėgauti varžybomis, savo šokimu. Buvo ne tik mechaninis darbas, bet tikrai buvo malonu dalyvauti varžybose. Taip pat juk varžybos vyko Lietuvoje.

- Ar sėkmingas pasirodymas Kaune suteikė papildomos motyvacijos prieš pagrindinį startą?

- Motyvacijos mums tikrai netrūksta. Tačiau, manau, užtikrintumo tai tikrai davė. Dar kartą pasitikrinome savo jėgas. Buvo keturi turai, tad tikrai gerai pasitreniravome.

- Kokius tikslus sau keliate pasaulio čempionate?

- Nelabai mėgstame kalbėti garsiai apie tikslus, tačiau mūsų pagrindinis tikslas pasaulio čempionate yra sušokti ne blogiau, o dar geriau nei paskutinėse varžybose Kaune. Taip pat tikimės išlaikyti harmoniją ir nuotaiką poroje. Apie konkrečias vietas, kokias norėtume užimti, stengiamės nekalbėti. Tiesiog tikimės, kad viskas bus gerai. O mes tikrai stengsimės ir kovosime. Tikslai aukšti.

- Esate iš tų žmonių, kuriems namų sienos padeda, ar uždeda didesnę atsakomybę ir taip pakiša koją?


- Aš galbūt esu iš tų žmonių, kurie labiau mėgsta šokti užsienyje. Visai neseniai padariau tokią išvadą. Galbūt ne dėl spaudžiančio didesnio atsakomybės jausmo, o dėl to, kad Lietuvoje publika yra gana kritiška. Lietuvoje yra daug profesionalių trenerių, šokėjų, šios srities specialistų, kuriuos mes tikrai gerbiame. Jų nuomonė būna gana kritiška, žinoma, tai yra gerai. Tačiau, jeigu, pavyzdžiui, tave kankina jaudulys ar tiesiog nelabai pasiseka, gali sulaukti ir nelabai malonių atvirų komentarų (šypsosi). Taigi Lietuvoje žmonės daugiau remiasi ne emocijomis, o analitiniu mąstymu. Galbūt dėl to šokti varžybose Lietuvoje yra sudėtingiau. Pavyzdžiui, pietiečiai daugiau mato šokio emocinę pusę, daugiau meną, o Lietuvoje žmonės daugiau atkreipia dėmesį į techninius dalykus. Taigi šiek tiek sudėtingiau prie tokios publikos.

- Pasaulio čempionate teks varžytis ir su kita Lietuvos pora - E.Sodeika ir I.Žukauskaite-Sodeikiene. Ant parketo esate konkurentai, o po varžybų - draugai?

- Šokių aikštelėje visi esame konkurentai. Tai normalu ir taip turi būti. Visi stengiamės būti geriausiais. Tačiau ir konkurencija turi būti sveika bei teisinga. Reikia ir savo galvoje susidėlioti prioritetus, nes būna, kad kartais žmonės tiesiog net negali žiūrėti į savo konkurentus. Toks būna priešiškas nusiteikimas. Mums tikrai taip nėra. Kartais juk iš konkurentų net gali pasisemti įkvėpimo. O už aikštelės ribų, žinoma, mes esame draugais. Po pasaulio čempionato su Ieva ir Evaldu kartu netgi važiuosime atostogauti.

- Kurį per karjerą iškovotą apdovanojimą branginate labiausiai?


- Manau, tai būtų 2016 m. Lenkijoje Europos čempionate iškovoti bronzos medaliai. Tikrai nesitikėjome, jog pavyks taip pasirodyti, tačiau pavyko užlipti ant prizininkų pakylos ir užimti trečiąją vietą. Tai buvo labai sunkios varžybos. Ant parketo įvyko incidentas. Jeigu neklystu, ketvirtfinalyje man gana stipriai trenkė į galvą, pataikė į smilkinį. Po smūgio savijauta šiek tiek pablogėjo, apsvaigo galva. Taigi tęsti varžybas buvo gana sunku. Tos varžybos fiziškai reikalavo daug ištvermės. Per skausmus ištvėriau. Žinoma, tą dieną man labai padėjo partneris. Jis mane palaikė ir morališkai, ir fiziškai, galima sakyti, šoko už du. Taigi tas medalis tikrai buvo ypatingas. Iškovojome jį per skausmą.

- Apie kokius titulus pasvajojate? Koks būtų jūsų karjeros pagrindinis siekis?

- Sunku šokiuose apibrėžti pagrindinį tikslą. Turbūt kiekvieno tikslas yra tapti pasaulio čempionu. Tačiau titulas ne visada viską pasako apie šokėją. Finale visi maždaug yra lygiaverčiai, geri šokėjai ir asmenybės. Taigi užimta vieta nėra labai svarbus aspektas, todėl tokio konkretaus užsibrėžto tikslo ir neturime. Daug metų esame Europos ir pasaulio čempionatų bei kitų pagrindinių varžybų finalų dalyviai. Taigi, galima sakyti, jau daug esame pasiekę. Tiesiog toliau norime tobulėti kaip šokėjai, ateityje galbūt kaip treneriai. Tokie būtų mūsų tikslai.

- Ar jau pagalvojate ir apie trenerių darbą bei atsisveikinimą su šokėjų karjera?


- Visų šokėjų karjeros susiklosto skirtingai. Tai labai individualu. Kalbant apie amžių, yra tokių, kurie šoka ir tęsia varžybinę profesionalią karjerą ir būdami 40 metų. Kai kam būna, jog šokiai tiesiog atsibosta ir jie nusprendžia viską baigti. Tačiau mums dar tikrai neatsibodo šokti. Tikrai planuojame ir toliau tęsti savo karjerą. Kol kas apie trenerio darbą ar teisėjavimą negalvojame, dar norime pašokti patys. Tačiau juk kiti nebenori šokti ir būdami 20 metų. Pas mus noro dar labai daug.

- Kiek metų jau atidavėte šokiams?

- Pradėjau šokti būdama devynerių. Galima sakyti, jog gana vėlai. Tačiau labai norėjau šokti. Pati nusprendžiau lankyti šokius, taigi buvau labai motyvuota ir vėliau aplenkiau bendraamžius.

- Kartu su partneriu šokate jau 12 metų. Ar pamenate pradžią, buvo sunku „susilipdyti“ į porą?


- Tikrai buvo nelengva. Visų pirma, nebuvau iki galo apsisprendusi, ar noriu šokti standartinius šokius, ar Lotynų Amerikos. Buvo daug dvejonių. Taip pat aš gyvenau Kaune, o jis - Vilniuje. Taigi teko truputį pavažinėti. Dar ir studijavau Kaune, reikėjo daug laiko skirti ir mokslams. Buvo tikrai sunku. Tačiau vėliau persikėliau gyventi į Vilnių ir su partneriu radome bendrą kalbą. Tad gyvenimas šiek tiek palengvėjo, atmosfera poroje ir santykiai pagerėjo. Tačiau kažkokios šiltos draugystės nuo pat pradžių nebuvo.

- Jau penkerius metus esate susituokę. Ar sunkiau, ar lengviau, kai partneriai šokių poroje yra ir partneriai gyvenime?

- Manau, lengviau. Juk visada gerai, kai žmones jungia bendri interesai. Žinoma, namie nekalbame tik apie šokius, nors tokių kalbų ir būna nemažai (šypsosi). Tačiau net ir tos kalbos apie šokius sustiprina santykius ir ryšį. Tiesiog mokame atskirti darbą, šokius nuo viso kito gyvenimo. Taigi, manau, bent jau mūsų atveju toks poros statusas tik padeda.

- Prieš keletą savaičių jums suteikta Lietuvos pilietybė. Ar seniai to laukėte, nusprendėte siekti jos?

- Turbūt galima sakyti, jog apie 10 metų. Maždaug nuo tada, kai atvykau į Lietuvą, nuo tada ir laukiu (šypsosi). Iš pradžių buvo formalumai dėl nuolatinio leidimo gyventi. O paskui jau vyko natūralus procesas. Juk daug metų Lietuvoje gyvenau, išmokau kalbą, baigiau universitetą, mano vyras yra lietuvis. Daug metų atstovaujame Lietuvai varžybose. Pilietybės norėjau, nes Lietuva tapo mano namais, didžiąją karjeros dalį praleidau čia.

- Tad pasaulio čempionatas Vilniuje bus ypatingas ir tuo, jog pirmą kartą tokio rango varžybose dalyvausite kaip Lietuvos pilietė.


- Man pilietybė yra suteikta, tačiau paso dar neturiu. Kad gaučiau pasą, reikia pirmiausia atsisakyti Rusijos pilietybės, atlikti tam tikrus veiksmus. Iš tiesų mano socializacija Lietuvoje įvyko greitai, tad niekada nesijaučiau esanti iš kitos šalies.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEPAGEIDAUJAMI: Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas pareiškė, kad Izraelio gyventojai nėra pageidaujami šalyje.
  • NUTEISĖ: Graikijos teismas nuteisė du rusus kalėti 395 metus ir paskyrė jiems 6 milijonų eurų baudą už nelegalių migrantų gabenimą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar gąsdina tai, kad Kinijoje siaučiantis mirtinas koronavirusas gali pasiekti Lietuvą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kai kvietėte greitąją pagalbą, ar ji atvyko greitai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 0 +1  C

0 +1 C

 

  +1 +2 C

0 +2 C

+2 +3 C

 

+3 +4 C

0-3 m/s

0-6 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1035 PLN - 4.2565
RUB - 68.1692 CHF - 1.0712
GBP - 0.8431 NOK - 9.9375