respublika.lt
 

Į valdžią - be politikos abėcėlėsnuotraukos (8)

2019 lapkričio mėn. 15 d. 07:00:29

Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei metai, tad politikai jau ploninasi liežuvius. Kokius triukus rinkėjų simpatijoms pritraukti naudoja besiveržiantieji į politiką, kalbamės su VDU profesoriumi, politologu Algiu KRUPAVIČIUMI.

×
nuotr. 6 nuotr.
Socialiai jautrūs sprendimai neretai sąmoningai paliekami kadencijos pabaigai. Irmanto Sidarevičiaus asociatyvi nuotr.

 

„Šiais laikais kandidatai rinkėjų simpatijas bando pelnyti reklama ir viešaisiais ryšiais. Organizuojami renginiai rinkėjams, ne politikų vardu, o kokių trečiųjų šalių. Labai svarbus ir žiniasklaidos vaidmuo. Politikai ieško visų įmanomų būdų, kad būtų žiniasklaidos objektyve, net ir tuo atveju, kai informacija apie juos nėra teigiama. Kai kada ir neigiama informacija leidžia gauti populiarumo taškų.

Prieš rinkimus kandidatai praveria savo namų duris, rodo artimuosius, veiklas, nesusijusias su politika, hobius, labdarą ir t.t. Kai reklama ir viešieji ryšiai patiria devalvacijos procesą, sugrįžtama prie bandymų asmeniškai užmegzti kontaktą, taikyti principą „nuo durų iki durų“. Kai kalbame, kaip politikai pasiekia rinkėjus, čia aktualus socialinių tinklų burbulas. Socialiniai tinklai bent jau šalininkus padeda aktyvinti ir mobilizuoti“, - „Vakaro žinioms“ pasakoja prof. A.Krupavičius.

- Kokia taktika pelnyti rinkėjų dėmesį yra tinkama?

- Tikrai pasiteisins asmeninis kontaktas. Rinkėjai turi tendenciją tokį politiką labiau girdėti. O valdžios politikai eina kitu keliu - jie kaip kolektyvinis veikėjas bando artėjant rinkimams priimti rinkėjams palankius sprendimus, pavyzdžiui, padidinti vaiko pinigus, pensijas ir panašiai. Nors tą galėjo daryti ir pirmus metus būdami valdžioje. Bet socialiai jautrūs sprendimai neretai sąmoningai paliekami kadencijos pabaigai.

- Kokias klaidas daro besiveržiantys būti išrinkti ar perrinkti?

- Pirmiausia klaida, kai politikai su rinkėjais bendrauja arogantiškai ir įsivaizduoja, kad jie viską žino. Kitas dalykas, kai politikai per mažai aktyvūs ir nepadaro to, ką turėtų padaryti bandydami pasiekti rinkėjus. Nors vienoms politinėms organizacijoms reikia ilgos kampanijos, kitoms užtenka ir trumpos. Rinkimų agitacija turi būti pritaikyta laikui ir erdvei, tada ji gali būti sėkminga.

Geriausias visų laikų politinis šūkis Lietuvoje buvo „Nusipelnėme gyventi geriau“, kurį prezidento rinkimų kampanijoje naudojo Artūras Paulauskas. Toliau sėkminga kampanija buvo Darbo partijos įkūrimas 2003-2004 metais, kai Lietuvoje viena aštriausių problemų buvo nedarbas. Ir atsirado politinė organizacija, kurios pavadinime buvo „darbas“.

Iš nesėkmingų kampanijų galėčiau paminėti Vytautą Landsbergį, jis prezidento rinkimuose naudojo vaizdo agitaciją „Kas man iš tos laimės, kas iš tos garbės...“ Tai pati neadekvačiausia agitacija, pasirinktas ne tas žodynas ir ne ta žinia, kurią reikėjo pasakyti rinkėjams.

- Rinkimuose dalyvauja ir įtakingi verslininkai, kuriems nei turtų stinga, nei įtakos. Kodėl einama į valdžią?

- Visais laikais buvo einama dėl skirtingų priežasčių. Vieni mato socialinę-visuomeninę misiją, jie nori visuomenei tarnauti. Kiti ateina į politiką, nes tai šeimos tradicija, formuojasi tokios mini politinės dinastijos, priežasčių yra labai daug. Ir anksčiau nebuvo taip, kad ateinama tarnauti visuomenei be jokių savanaudiškų interesų. Lygiai taip pat ir dabar nėra taip, kad visi eina į politiką tik dėl savanaudiškų interesų. Galbūt proporcijos keičiasi, nes visuomenė dabar individualesnė ir liberalesnė, anksčiau buvo daugiau bendruomeniškumo. Dabar individualūs motyvai dalyvauti politikoje yra stipresni.

- Ar prieš einant į valdžią sąžiningai atsakoma į klausimus, ar aš esu to vertas ir turiu pakankamai žinių?


- Politinėje veikloje yra gana daug problemų, jeigu pasižiūrėtume į politikų karjeras Vakarų šalyse, Lietuvoje pamatytume svarbų skirtumą. Vakaruose politikų karjeros yra laipsniškos, žingsnis po žingsnio. Ateinama pirmiausia į politinę partiją, vietos politikoje ieškoma vaidmenų. Ministrais pirmininkais, net parlamento nariais tampama gerokai vėliau.

Lietuvoje yra ir kita problema, kad ateinama į politiką neišmanant politikos abėcėlės, nes kažkas proteguoja, kažkas padeda užimti aukštesnį postą. Jeigu partija sėkminga rinkimuose, tada gaunama vieta Seime, o paskui ir kiti postai. Tai susiję su tuo, kad kai kurios partijos pagal savo narių skaičių yra mažos, vidinės konkurencijos jose yra nedaug. Ir jų veikimo taisyklės nėra pakankamai demokratiškos. Tokiu atveju gali atsitikti, kad partijos lyderį iš senelio paveldi anūkas. Tokių atvejų pasaulyje būna retai, dažniau pasitaiko tik nedemokratinėse šalyse. Jeigu būtų konkurencija, daugiau atvirumo politinėse partijose, tuomet kokybė būtų aukštesnė.

- Žmonės gal jau nesirenka kandidatų už gražias akis?

- Tai kad renkasi. Tik mažesniu mastu nei anksčiau.

Kalbėjosi Edita SIAVRIS

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GAISRAS: šeštadienį prieš vidurdienį gautas pranešimas, kad Pakruojo rajone atvira liepsna dega gyvenamasis namas.
  • IŠPUOLIS: šiaurės rytų Kenijoje įvykdytas išpuolis prieš autobusą, žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, tarp jų – keli policijos pareigūnai; manoma, kad išpuolį surengė Somalio islamistų „Shebab“ kovotojai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar Seimui reikėtų parduoti savo viešbutį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek ketinate išleisti šventinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0  +1 C

+2 +4 C

 

+3 +4 C

+3 +5 C

+4 +5 C

 

+6 +7 C

1-7 m/s

1-7 m/s

 

1-6 m/s