Maitinimosi įpročius diktuoja ir madosnuotraukos (1)

2019 spalio mėn. 05 d. 09:30:00 Perskaitė 1018

Pasak dietologės Daivos PIPIRAITĖS-LAZAREVIČIENĖS mitybai žmonės skiria didelį dėmesį, renkasi maistą ir renkasi ne pagal tai, kokie įpročiai jam buvo išugdyti vaikystėje. Svarbiausia, kad tai darytų teisingai, nenueitų į kraštutinumus.

 

Mokslas griauna teorijas

„Gali būti, kad vieną dieną paaiškės, kad tai, kas atrodė įprasta, buvo ne tik nereikalinga, bet ir neteisinga. Aš tikrai pripažįstu, kad mitybos mados egzistuoja, bet ir mokslo padiktuoti dalykai keičiasi. Keičiasi rekomendacijos, kurias teikiame mes, mitybos specialistai. Gali būti, kad prieš dešimt metų rekomendavome vienaip, dabar - kitaip. Mokslas tobulėja, nieko nepadarysi“, - sako gydytoja.

Stebina, kad kartais patarimai keičiasi per dažnai. Vieni sako, kad kiaušinius valgyti yra sveika, kitur po kelių savaičių skaitai - kiaušiniai - nesveika. Nebežinai, atsisakyti, ar rizikuoti. Pasak gydytojos dietologės, iš tiesų žmogui neretai atsirinkti tarp tų teiginių sunkoka. Pasikliauti reikėtų tik informacija, kurią pateikia mitybos draugijos arba valstybinės organizacijos. Daugiausia ši informacija ateina iš užsienio. Prieš 15-20 metų buvo kalbama, kad reikia riboti cholesterolio turinčių maisto produktų, tarkime - kiaušinių, jei padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Dabar teigiama kad didesnis baubas yra hidrinti riebalai, juos bei gyvulinius riebalus reikia riboti pirmiau, o ne cholesterolio turinčius maisto produktus.

Nesaugi mada

Gana nejauku sėdėti prie vieno stalo su žmonėmis, kurie į tave, valgantį įprastą maistą, žiūri kaip į nesusipratėlį. Tai - veganai, pasirinkę valgyti žoleles ir specialiai apdorotas daržoves, vaisius. Jie teigia atradę panacėją ir taip atsikratę visų ligų. Bet toks maitinimosi būdas yra nepigus, reikia turėti daug įrangos, užima daug laiko. Ar iš tiesų veganizmas yra išsigelbėjimas?

Gydytoja dietologė D.Pipiraitė-Lazarevičienė šypsosi, tokį maitinimąsi linkusi vadinti kraštutinumu. Pats žmogus nusprendė, kad jam to reikia, o ne specialistai rekomendavo. „Kraštutiniai maitinimosi būdai yra nesaugūs ir gresia tam tikrų maistinių medžiagų deficitu. Sakyčiau, tai labiau hobis. Tokia banga atėjo. Slūgsta, bet dar nepraėjo. Aš tai vadinu viena iš mitybinių madų. Maitinimosi naudą, gerą sveikatinantį poveikį, ligų simptomų sumažinimą galima gauti ir ne taip drastiškai koreguojant maitinimąsi“, - sako gydytoja.

Pasak D.Pipiraitės-Laza-revičienės, kraštutiniai pasirinkimai - badmiriavimas, žali kokteiliai nepadės žmogui išgyti, žmogui kurį laiką gali atrodyti, kad jis pasigydė, kad jaučiasi gerai. Jeigu iš tiesų žmogus jaučiasi pasveikęs, galbūt jis nesirgo arba numetė svorio. Svorio numetimas daug problemų išsprendžia.

„Kartais pas gydytoją ateina žmogus, sakosi esąs vegetaras, bet vis tiek turi daug sveikatos problemų. Veganai gali turėti antsvorio, sirgti lėtinėmis ligomis, diabetu. Tai įvertinęs, suteiki rekomendacijas. Gydytojas dietologas tik ypač retais atvejais vegetarui rekomenduoja pradėti valgyti mėsą. Galbūt jis ir galvoja, kad tam žmogui daug problemų išspręstų mėsos valgymas. Žinodama, kad veganizmas yra asmeninis pasirinkimas, aš to nerekomenduoju“, - sako gydytoja.

Močiutės blynams - išimtis


Ką valgyti ir gaminti turintiems antsvorio arba nutukus, anot gydytojos, maldelė ir paprasta, ir sudėtinga. Paprasta, nes tai yra visiems žinomi dalykai, o sudėtinga, nes reikia ją priimti ir kiekvieną mielą dieną bei visą gyvenimą įgyvendinti.

„Visada pradedame kalbėti nuo valgymo režimo. Jis turi būti. Gali valgyti tris, keturis, penkis kartus per dieną, bet ne kimšti chaotiškai - kažką vis nugriebiu, sukremtu, nežinia, kiek kartų ir kada. Išeitų, kad valgoma visą dieną. Nei pagrindinio valgymo, nei užkandžio. Jei dieną nevalgo, vakare prisikerta bet ko iki soties“, - pastebėjo gydytoja.

Labai svarbu sunaudojamo maisto kiekis. Pasak gydytojos, mažinimą geriausia pradėti nuo nevertingų maistinių medžiagų. Nevertingiausia maisto medžiaga, kurios suvartojame per daug, yra cukrus arba šlifuotų miltų gaminiai, balta duona, bandelės, blynai, saldumynai. Žinoma, į blynus galima įmaišyti įvairių kitų produktų, grūdų, sėlenų. „Jeigu vaikas blynus valgys kartą per savaitę, tik pas močiutę, gal ir nieko nereikia maišyti. Gal vaikui tai yra ritualas, kurį jis prisimins visą gyvenimą“, - šypsosi gydytoja.

Naudingiausias maistas - daržovės. Baltos, oranžinės, geltonos, raudonos, mėlynos, tamsiai violetinės. Anot gydytojos, spalvą lemia daržovėse esantys mineralai, vitaminai. Jeigu pasisektų per dieną suvalgyti bent dviejų-trijų spalvų daržovių, jau neblogai. Du trečdaliai suvartojamų daržovių turėtų būti termiškai neapdorotų, o vienas trečdalis virtų. Termiškai apdorotas daržoves daugiausia gauname su sriubomis. Sriubų dabar daug kas atsisako. Tai nėra privalomas pietų patiekalas net vaikams. Pradėję nuo sriubos, vaikai atsisako antro patiekalo. Sriuba soties nesuteiks, nes ji yra skystis. „Miesto žmogui, dirbančiam sėdimą darbą, sriubos iš ankštinių daržovių lėkštė su duonos rieke visai neblogas variantas vakarienei. Ankštines daržoves miniu todėl, nes jos duoda sotumą ir yra naudingos“, - patikslino gydytoja.

Bulviniai patiekalai - ne kasdien


Kaip su bulvėmis? Prieš jas dažnai burnojama. „Bulviniai patiekalai - ne tas pat, kas bulvės garnyrui. Iš valgiaraščio jų išbraukti nereikia, bet valgyti reikia su protu. Jei žmogus nedirba rimto fizinio darbo, jam bulvių reikėtų valgyti retkarčiais, nes tai yra papildomi angliavandeniai, o maistingumo mažoka. Bulviniai patiekalai yra labai koncentruotas riebalų šaltinis. Suvalgai mažai, bet gauni daug energijos, kalorijų ir labai mažai vertingųjų medžiagų. Dirbantys fizinį darbą tą energiją išeikvoja. Žinoma, jei žmogus yra lieknas, neturi antsvorio, dažniau valgydamas bulvinių patiekalų labai sau nepakenks“, - patikslino dietologė.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net