respublika.lt
 

Gripas. Kam svarbiausia pasiskiepyti?nuotraukos (3)

2019 spalio mėn. 27 d. 17:30:05
Ringailė STULPINAITĖ-GVILDĖ

Kasmet su nerimu medikai ir šalies gyventojai laukia gripo sezono, kasmet skaičiuojamos aukos, gripo komplikacijos. Ką būtina žinoti apie gripo virusą, vakcinas ir skiepijimąsi, kalbėjomės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku.

×
nuotr. 4 nuotr.
AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas: „Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog nėščiosioms nuo gripo skiepytis būtina“. Redakcijos archyvo nuotr.

 

- Nuo kada Lietuvoje įprasta skelbti gripo sezono pradžią?

- Gripo sezono pradžia skelbiama spalio pradžioje, pabaiga - gegužės pradžioje. Geriausia skiepytis spalio, lapkričio mėnesiais, nes imunitetas po vakcinacijos susidaro tik praėjus dviem savaitėms ir jo turėtų užtekti esamam gripo sezonui. Tai reiškia, kad imunitetas jau turi būti pakankamas, kai bus pats gripo sezono pikas - sausio, vasario mėnesiais. Anksčiau skiepytis nereikėtų, nes imunitetas su laiku mažėja, o pavėlavus skiepytis gali nespėti susidaryti pakankamas imunitetas. Kasmet keičiasi tik tai, kokie gripo virusai cirkuliuos ir koks procentas gyventojų susirgs.

- Kada skelbiama gripo epidemija?

- Vidutiniškai kasmet registruojama iki 60 tūkstančių gripo atvejų ir iki 800 tūkst. ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejų (ŪVKTI). Tai yra daugiausia mūsų šalies biudžetui kainuojančios užkrečiamos ligos. Virš dvidešimt milijonų eurų kasmet išleidžiama vien tiesiogiai gydant gripą ir ŪVKTI, virš trisdešimt milijonų eurų - gydant gripo komplikacijas. Kalbu tik apie tai, kas yra apskaičiuojama, o kur dar prarastos pajamos dėl nedarbingumo, slaugant vaikus, prarastas darbo našumas, kai serga daug darbuotojų, stojantys kokios nors gamybos procesai. Taigi netiesioginės išlaidos, susijusios su gripu, yra dar gerokai didesnės. Epidemija skelbiama, kai susirgimai gripu skaičiuojami šimtas atvejų dešimčiai tūkstančių gyventojų per savaitę, o iš jų klinikinių gripo atvejų būna trisdešimt procentų.

Nuo gripo komplikacijų miršta kur kas daugiau žmonių nei skelbiama, nes, jeigu gripo komplikacijos pasibaigė infarktu ar insultu, į mirties priežastį įrašomas būtent šis dalykas, nors tai sukėlė, paskatino ir pagreitino būtent pradinis susirgimas gripu.

- Priminkite gripo požymius, nes vis dar neišmokstama skirti gripo ir peršalimo.


- Kartais tai atskirti sudėtinga, bet dažniausiai gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (paprastai didesnė nei 38 laipsniai), sausas kosulys, gerklės, galvos, raumenų skausmai, nuovargis ir silpnumas. Sloga gali ir nepasireikšti. Bet bendra savijauta, susirgus gripu, bus daug sunkesnė, nei esant peršalimui. Peršalimas paprastai yra palaipsnis, gali prasidėti varvančia nosimi, čiauduliu, nedidele temperatūra. Tačiau kiekvieno žmogaus organizmas, priklausomai nuo jo imuniteto, gali reaguoti skirtingai į simptomų aštrumą. Turiu priminti, kad jeigu jūsų aplinkoje žmonės nesilaiko kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, jie virusą paskleidžia 167 km per valandą greičiu. Taigi nuo to nespėsite nei pabėgti, nei nusisukti. O jeigu dar yra užteršti paviršiai, virusams plisti sąlygos puikios. Turiu mintyje, kai nusičiaudėjęs į ranką žmogus paliečia durų rankeną, prekybos centro vežimėlį, kitus paviršius, po to juos liečia kiti žmonės, vėliau pasitrina nosį ar pasikaso ir, paprastai kalbant, jie įtrina sau virusą į gleivinę.

- Kiek mus nuo gripo apsaugo mūsų imunitetas?

- Tam tikroms asmenų grupėms imunitetas gali susilpnėti dėl įvairių priežasčių. Senyvo amžiaus žmonėms dėl amžiaus, visiems dėl lėtinių ligų ar imunodeficitų, imunosupresinių būklių, nėščiosioms dėl to, kad laukiasi. Būtent visi šie išvardytų tipų asmenys turėtų būtinai pasiskiepyti nuo gripo ne tik kad apsaugotų save, bet ir aplinkinius. Nėščiosioms gripo virusas gali baigtis persileidimu ar tam tikrais vaisiaus vystymosi sutrikimais, kai kuriais atvejais - apsigimimais.

Ypatingai išskirčiau nėščiąsias, nes nuo senų laikų dar gajus mitas, kad laukiantis kūdikio skiepytis negalima. Tai yra melas, naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog nėščiosioms nuo gripo skiepytis būtina ir dėl savęs, ir dėl vaisiaus. Be to, tokiu būdu ką tik gimęs vaikas jau turėtų dalį antikūnų, gautų iš mamos, ir šie jį saugotų nuo gripo, nes vaikus galima skiepyti tik nuo pusės metų.

- Nuo kokio ir iki kokio amžiaus galima skiepytis?

- Vaikams nuo šešių mėnesių amžiaus. Pirmą kartą skiepijant vaikus iki devynerių metų reikalingos dvi gripo vakcinos dozės keturių savaičių skirtumu. Pirmoji dozė yra vadinamasis primingas, tai yra, ji tik paruošia organizmą pažinčiai su gripo virusu, o po antrosios injekcijos, praėjus 2-3 savaitėms, jau susidaro imunitetas. Suaugusiems užtenka vienos vakcinos dozės, tačiau visi asmenys nuo gripo viruso vakcinuotis turėtų kasmet, mat kiekvienais metais gripo vakcina sukuriama su naujais gripo tipais ir štamais, pagal tuo metu plintantį gripo virusą.

- Įvairios klinikos siūlo gripo vakcinas skirtingais pavadinimais, bet jos visos yra keturvalentės. Kuo jos skiriasi?


- Visos vienodai geros ir patvirtintos Pasaulinės sveikatos organizacijos, tik skiriasi gamintojas ir tam tikros menkos detalės, pavyzdžiui tai, koks antibiotikas ar kitas komponentas, naudotas tą vakciną kuriant. Vakcinos esmės tai nekeičia, jos visos apsaugo vienodai ir visose yra tie patys gripo štamai. Tačiau, jei koks nors žmogus yra itin alergiškas, gali perskaityti vakcinų informacinius lapelius, kur nurodytos jų sudėtys, arba pasitarti su savo gydytoju ir išsirinkti jam saugiausią vakciną.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojos anesteziologės-reanimatologės Darjos KRUPINOS komentaras:

Gripas pavojingiausias pagyvenusiems žmonėms, nėščiosioms, vaikams iki penkerių metų, lėtinėmis ir imuninėmis ligomis sergantiems žmonėms. Pasaulyje kasmet sunkių gripo atvejų skaičiuojama apie tris milijonus ir iki pusės milijono pacientų miršta. 2018 metais vien Lietuvoje, diagnozavus gripo virusą, mirė 26 žmonės, per du tūkstančius žmonių buvo hospitalizuota, o reanimacijoje atsidūrė 135 susirgusieji. Tad žiūrint į praėjusius metus, galime daryti išvadą, kad mirė kas ketvirtas, kas penktas, patekęs į reanimaciją dėl gripo. Paprastai iki 80 procentų mirusiųjų nuo gripo sudaro senyvo amžiaus žmonės (maždaug 60-65 metų) ir komplikacijos gresia beveik pusei vyresnio amžiaus žmonių.

Dažniausios gripo komplikacijos ir liekamieji reiškiniai, dėl kurių suaugusieji žmonės guldomi į reanimaciją, yra širdies ir kraujagyslių ligos (gripas sukelia trombozines būkles), padidėja miokardo infarkto, insulto, encefalopatijos rizika, gali išsivystyti arba paūmėti širdies nepakankamumas, paūmėja lėtinės inkstų ir kepenų ligos, cukrinis diabetas. Kitos svarbios gripo komplikacijos yra plaučių ligos: tai pneumonijos, kurioms esant gali išsivystyti ir sepsis, sepsinis šokas, kvėpavimo nepakankamumas, ūminio respiracinio distreso sindromas, bronchinės astmos ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimai. Gripo virusas gali privesti iki daugybinės organų dekompensacijos, kas reiškia, jog organai nustoja veikti įprastai, jų veiklą reikia palaikyti aparatais, sunkiausiais atvejais reikalinga organų (inkstų, kepenų, širdies) transplantacija.

Sergant gripu padidėja rizika į reanimaciją patekti nutukusiems asmenims ir tiems, kurie serga autoimuninėmis ligomis arba turi imunosupresines būkles, tarkime, po organų transplantacijų ar sergantys vėžiu. Kalbant apie vaikus, jiems iš gripo komplikacijų būdingiausi neurologiniai susirgimai, kaip encefalitai ir meningitai, sinusitai, ausų uždegimai bei širdies raumens pažeidimai - miokarditai, taip pat gripas komplikuojasi pneumonijomis ir bronchitais bei kitais kvėpavimo funkcijos sutrikimais.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SULAIKYTI: Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai Maskvoje sulaikė penkis „Islamo valstybės“ (IS) narius, planavusius teroristinius išpuolius.
  • KELIUOSE: per savaitę, gruodžio 6-12 dienomis, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 77 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės; visi jie į eismo įvykius pateko tamsiuoju paros metu.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate prietaringas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +1 C

+2 +1 C

 

+1 +3 C

+1 +2 C

+1 +3 C

 

+3 +4 C

1-6 m/s

0-6 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1137 PLN - 4.2836
RUB - 70.0885 CHF - 1.0939
GBP - 0.8456 NOK - 10.1350