respublika.lt
 

Žmonijos istorija telpa lėkštėjenuotraukos (4)

2019 spalio mėn. 12 d. 17:51:00
Milda KUNSKAITĖ

Nuo laukinio šerno mėsos, keptos ant laužo, iki maistinio pleistro ir „valgio stiklinėje“ - kaip žmogus keitėsi drauge su racionu.

×
nuotr. 4 nuotr.
EPA-Eltos asociatyvi nuotr.

 

Seklumose randami moliuskai žmogų „pastatė ant kojų“, žalia mėsa privertė akmenimis įžiebti kibirkštį, antikinės puotos išugdė gurmaniškumą... Maistas - evoliucijos ir pažangos variklis nuo gyvybės atsiradimo laikų. Jis mus keičia ir tobulina iki šiol. Dar neseniai mes valandų valandas stovėdavome prie viryklės, o dabar mėgaujamės „valgiu stiklinėje“, pasigamintu paskubomis. Kaip protėviai mus išmokė teisingai maitintis ir koks bus ateities racionas? Atsakymus išdėliojome lėkštėse, nedidelėmis porcijomis, kad geriau suvirškintumėte...

Akmens amžius: iš veganų į mėsėdžius


Yra žinoma, kad pirmieji žmonės mažai kuo skyrėsi nuo beždžionių ir buvo griežti vegetarai, bet istorijos vyksmas pakeitė du veiksnius. Pirmasis - įgūdis vaikščioti stačiomis, susiformavęs, pasak vienos versijos, maistui renkant moliuskus. Vadinasi, jūros gėrybės buvo skanaujamos dar prieš atsirandant Homo sapiens ir nuo tada nebegalime sustoti. Antrasis veiksnys - susidomėjimas mėsa, atsiradęs po daugybę žaliųjų maisto atsargų sunaikinusio ledynmečio. Šaltis ir alkis žmogų tiesiog privertė imti į rankas ietį, nudobti mamutą, apsigaubti jo kailiu ir ant atviros ugnies pasigaminti pirmąjį istorijoje kepsnį. Dabar įvairių šio patiekalo variantų yra visose pasaulio virtuvėse.

Valgiaraštis: mamutiena, uogos, riešutai, jūros gėrybės.

Neolito revoliucija: auginamas maistas

Prieš pasaulinį tvaną (tvanas - ne pramanas, jis išties vyko Tarpupyje tais laikais, kai dar nebuvo Egipto piramidžių ir Babilono bokšto) žmonės pradėjo verstis žemdirbyste, galvijininkyste ir įsisavino primityvų produktų apdorojimo būdą, kad juos būtų galima ilgai laikyti - džiovinimą. Archeologai mano, kad pirmasis sudėtingas patiekalas žmonijos istorijoje buvo viralas iš lęšių. Kartą jį pasigaminęs, žmogus pajuto susidomėjimą kulinariniais eksperimentais, kuris neblėsta iki šiol.

Valgiaraštis: kruopos, jautiena, kiauliena, pienas, ankštiniai.


Antika: pavalgyti su kompanija

Senovės Graikijos ir Senovės Romos gyventojus pagrįstai galima vadinti pirmaisiais gurmanais. Kilmingi žmonės (o jie dažnai kviesdavosi pasivaišinti ir paprastus piliečius) puotaudami, mėgaudamiesi patiekalais šnekučiuodavosi filosofinėmis temomis, varžydavosi kurdami poeziją. Kai graikai sumanydavo paragauti naujų patiekalų, tiesiog pasisamdydavo virėjų iš kito miesto - visai kaip šiuolaikiniuose restoranuose. Kariai taip pat turėjo savų tradicijų: kai Julijus Cezaris traukdavo į žygį užimti naujų teritorijų aplink Viduržemio jūrą, kiekvienas legionierius nešdavosi maišą avinžirnių, kuriuos jie valgydavo visą kelią. Ankštinė kultūra, iš kurios šiandien gaminame humusą, tapo pirmuoju istorijoje „supermaistu“.

Valgiaraštis: daržovės, žuvis, avinžirniai, vaisiai, vynas.

Viduramžiai: pasakyk, ką tu valgai, pasakysiu, kas tu toks

Kryžiaus žygių epochoje pagal produktus, esančius krepšyje, buvo galima nustatyti žmogaus socialinę padėtį. Pusryčiams valgo kvietinę duoną, mėsą ir vyną - ponas iš kilmingųjų luomo, kramto miežinių miltų paplotį - valstietis. Be to, būtent tais laikais žmogus pradėjo suvokti, kad tinkama mityba ne tik gali apsaugoti nuo ligų, bet ir išgydyti susirgus. Pavyzdžiui, miežių antpilą buvo rekomenduojama gerti susirgus karštine, o citrusiniai kryžeiviams padėjo gintis nuo choleros. Įdomu, kad jau viduramžiais patiekalus pradėta tiekti su paprastais padažais, kurie laikui bėgant virto rafinuoti.

Valgiaraštis: duona, javai, laukinių žvėrių ir paukščių mėsa.

Naujieji laikai: mokslinė virtuvė

Kokybiškos permainos prasidėjo tik prieš 200 metų, kai mokslas žengė didelį žingsnį į priekį ir net pasiekė virtuvę. Buvo pradėta kalbėti net apie naują mokslo šaką - kulinarinę chemiją. Proveržis šioje srityje pavyko prancūzams. Pavyzdžiui, Napoleono Bonaparto armijai mokslininkas Nikola Fransua Aperas (Nicolas Francois Appert) pasiūlė greitai gendančių produktų konservavimo metodą, kad kariniuose žygiuose maistą būtų galima ilgai išsaugoti, o Luji Pasteras (Louis Pasteur) kiek vėliau išrado pasterizaciją, be kurios šiandien tiesiog neįmanoma įsivaizduoti pieno gamybos.

Valgiaraštis: daržovės, vaisiai (taip pat konservuoti), kiaušiniai, mėsa.


Dvidešimtas amžius: amerikietiškas stebuklas

XX a. pradžioje JAV kilo nauja pramoninės revoliucijos banga, žmonės masiškai mesdavo savo ūkius ir kraustydavosi į miestus, ieškodami darbo. Po visos dienos prie staklių jėgų gaminti maistui nelikdavo ir tada į pagalbą darbininkų klasei atskubėjo specialūs automatai gatvėse: įmetęs porą monetų, žmogus gaudavo šiltą bandelę su įdaru - pyragėlį. Tai buvo amerikietiško greitojo maisto atsiradimo pradžia, o suklestėjo jis per Didžiąją depresiją, kai nepabrango nebent tik mėsainiai. Pigaus „greitojo maisto“ pomėgis baigėsi masiniu nutukimu, o tai savo ruožtu skatino dietinio maisto gamybą.

Valgiaraštis: pyragėliai, mėsainiai, dešrainiai.

„Dabartis“: greitai, skaniai ir sveikai

Praėjusio amžiaus pabaigoje tapo akivaizdu, kad nutukimas tampa globaline problema ir ligų pvz., antrojo tipo cukrinis diabetas, širdies ligos bei daugelio kitų pirmine priežastimi. Atsakymu į šį iššūkį tapo naujai sukurta ir auganti iki šiol sveiko maisto industrija, gaminanti nekaloringus, subalansuotos sudėties produktus, kuriems pagaminti reikia nedidelių laiko sąnaudų.

Jos pionierė yra kompanija „Herbalife“, sukūrusi jau legendiniu tapusį kokteilį „Formulė 1“. Tai tikras maistas stiklinėje, kuriame yra optimalus baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis, taip pat per 20 vitaminų ir mineralinių medžiagų. Koks yra panašių produktų pranašumas? Jie - mažo kaloringumo, baltymų turtingas maistas, užtikrinantis ilgą sotumo jausmą ir organizmą aprūpinantis svarbia statybine medžiaga. Paruošimo laikas - 2 minutės. Greita, skanu, patogu ir naudinga organizmui - mūsų laikų iššūkis priimtas!

Valgiaraštis: baltyminiai kokteiliai, 1,5 proc. riebumo pienas.

Ateities racionas: ką valgysime rytoj

Netolimoje ateityje mokslo laboratorijos turėtų tapti virtuvėmis, o chemikai ir fizikai - virtuvės šefais. Štai N.Zelandijos mokslininkai siūlo žmoniją gelbėti nuo bado naudojant jūros dumblius, įsodintus po oda. Jeigu viskas vyks pagal planą, vykstant fotosintezei dumbliai gamins maisto medžiagas ir jos iškart pateks į kraują. Tik įsivaizduokite: artėjant pietų metui mums tiesiog reikės išeiti į lauką, kur šviečia saulė! Kitas amerikietis išradėjas nutarė pasitenkinti pleistru su maitinamosiomis sudedamosiomis dalimis: užsiklijuoji ant rankos - ir nereikia valgyti. Panašias naujoves tikrai turėtų įvertinti tolimojo plaukiojimo jūreiviai ir kosmonautai.

Tiesa, sveikas baltyminis kokteilis „Herbalife“ - jau dabartis, jį galime įtraukti į savo valgiaraštį nors tuojau pat, o „patiekalų“ iš mokslo fantastikos srities teks palūkėti. Beje, NASA jau finansuoja maisto 3D spausdintuvo projektą: spausdintuvą ekspedicijų į kosmosą dalyviai galės naudoti kaip daugiafunkcį puodą: reikės į aparatą tik įdėti kasetę su maisto medžiagomis, ir vakarienė netrukus bus pagaminta. Visi faktai liudija, kad naujoji era gali prasidėti anksčiau negu mes manome.

Valgiaraštis: jūros dumbliai, maisto pleistrai, 3D maistas.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SULAIKYTI: Vokietijoje areštuoti trys įtariami „Islamo valstybės“ grupuotės džihadistai, kurie, kaip įtariama, planavo surengti šioje šalyje kruviną išpuolį.
  • SULAIKĖ: Japonijos policija sulaikė septynis spėjamus kontrabandininkus, kurie, tyrėjų duomenimis, galėjo nelegaliai įvežti į šalį kelis šimtus kilogramų aukso už mažiausiai 4 milijardus jenų (apie 33 milijonus dolerių).
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar jau skiepijotės nuo gripo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar Lietuvoje ne per anksti pradedamas kalėdinis laikotarpis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

+5 +7 C

 

+10 +12 C

+6 +8 C

+9 +11 C

 

 +10 +12 C

3-6 m/s

6 m/s

 

4-7m/s