respublika.lt
 

Užtvanka „protų nutekėjimui“ (Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija iš arčiau)nuotraukos (9)

2019 lapkričio mėn. 12 d. 09:17:20
Vidmantas MISEVIČIUS

„Respublikos“ savaitės žmonės - Lietuvos jaunieji mokslininkai. Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva ypač nukentėjo dėl „protų nutekėjimo“. Nepasiteisino ir įvairios talentų susigrąžinimo programos. Gal efektyvesnė „protų nutekėjimo“ užtvanka -beveik prieš metus įsteigta Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA), veikianti greta pagrindinės, iškiliausius šalies mokslininkus vienijančios Mokslų akademijos. LMAJA tikslas - suburti iškiliausius jaunus įvairių sričių mūsų šalies specialistus bei prisidėti prie mokslo populiarinimo.

×
nuotr. 7 nuotr.
Iš kairės: Mangirdas Malinauskas, Olga Mastianica-Stankevič ir Donatas Murauskas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Ne vyresni kaip 40 metų

Istorikė Olga Mastianica-Stankevič, LMAJA sekretorė, pasakojo, jog į akademiją priimami mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje bei socialinėje veikloje, įgiję daktaro laipsnį ne daugiau kaip prieš 10 metų ir ne vyresni kaip 40 metų amžiaus.

Pasak pašnekovės, LMAJA buvo kuriama užsienio šalių, kuriose tokios institucijos jau veikia kelis dešimtmečius, pavyzdžiu, tad patirties buvo iš kur pasisemti. Dabar irgi intensyviai vyksta bendradarbiavimas su kitų šalių mokslininkais, dalyvaujama bendruose Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų suvažiavimuose.

„Yra sričių, kuriose bendradarbiavimas su kaimynais yra ypač svarbus. Studijuojant universitete mane labiausiai domino XIX amžiaus Lietuvos istorija, tad baigus magistro studijas ir studijuojant doktorantūroje dažnai tekdavo lankytis Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos archyvuose“, - veiklos geografiją atskleidė pašnekovė.

Šiai dienai jaunoji mokslininkė, toliau nagrinėdama XIX amžiaus mūsų krašto istoriją, dalyvauja keliuose Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, vienas kurių vykdomas bendrai su Japonija. Pati parengusi dvi monografijas, dalyvavo kaip bendraautorė rengiant dar dvi kolektyvines monografijas bei paskelbė 30 straipsnių Lietuvoje ir užsienyje.

Šiais metais O.Mastianica-Stankevič dirbo prie 1863-iųjų sukilėlių palaikų atpažinimo.

„Teko pakelti daug archyvinės medžiagos, peržiūrėti kalnus nuotraukų, atlikti tyrimus tam, kad būtų galima pasakyti ne tik tai, jog atrasti palaikai - sukilėlių, bet ir pateikta daugiau informacijos apie jų veiklą. Kuo jie buvo kaltinami, koks buvo jų dalyvavimo sukilime tikslas, kaip keitėsi jų valstybingumo idėjos ir pan.“, - nuveiktus darbus prisiminė mokslininkė.

Nuo fizikos iki lazerių

Pirmajai pašnekovei pritarė ir Lazerinių tyrimų centre dirbantis lazerių fizikas Mangirdas Malinauskas.

Beje, ir lazerių fizika patraukė ne iškart. M.Malinauskas prisimena, kad tai įvyko tik antrame kurse, dėstytojo prof. akad. Algio Petro Piskarsko paskaitose apie optiką. Pirma iš šios srities buvo pasirinktas kursinis darbas, vėliau apsigintas bakalauras ir įstota į lazerių fizikos magistrantūrą. Dar labiau susidomėjimą šia, kaip netrukus paaiškėjo, perspektyvia sritimi paskatino „Erasmus“ programos stažuotė Hanoverio Lazerių tyrimų centre.

„2005 m. vokiečiai technologijomis mus gerokai lenkė, tad kelionė pas juos tapo atradimu ir galutinai suformavo tolesnę veiklos sferą. Įtakos turėjo ir tai, kad tuomet doktorantūroje jau studijavo VU absolventas Aleksandras Ovsianikovas (šiuo metu prof. Vienos technikos universitete). Tai ir atvedė į lazerinę daugiafotonę polimerizaciją arba, paprasčiau sakant, į optinį 3D spausdinimą. Visgi technologijos nestovi vietoje, tad Lietuva jau apie 2010 metus vokiečius pasivijo, o kai kuriose sferose net ir aplenkė. Įsisavintos Europos Sąjungos lėšos leido išplėsti laboratorijas, atnaujinti techninę bazę, tad šiandien bent jau lazerinių technologijų srityje mes galime konkuruoti su daugeliu pasaulio šalių“, - džiaugėsi specialistas.

„Jaunimas greičiausiai renkasi šią specialybę galvodamas apie įdomų ir garantuotą darbą bei pinigus. Nors tai yra gera. Tegul tik studijuoja. Juolab kad augantis įmonių skaičius užtikrina darbo vietas, lazerių specialistus mielai kviečia ir šioje srityje dirbančios įmonės, galinčios prisidėti prie laboratorijų atnaujinimo bei skiriančios savas stipendijas“, - „Respublikai“ sakė pašnekovas.

Paklaustas, ar galima išgyventi vien iš mokslo, jis kiek paniuro.

„Perspektyvos yra didelės, tačiau arba reikia užsiimti papildoma veikla, arba visa galva pasinerti į mokslus, nes vien bazinio atlyginimo, kai mokslininkas uždirba mažiau už doktorantą, gali ir neužtekti. Todėl dažnas iš mūsų rengia straipsnius, dalyvauja įvairiuose projektuose, dirba su tiesioginiais užsakovais atlikdami įvairius tyrimus, bandymus, užsiimdami technologijų pritaikymu ir pan.“, - realijas atskleidė fizikas, patikslinęs, kad lietuvių specialistai sėkmingai užkariauja Europos, Arabijos ir Kinijos bei Japonijos rinkas, tačiau kiek aršesnė kova dėl to tik prasideda JAV.

LMAJA narys tvirtina: „Mokslas yra savotiškos varžybos. Visus domina tik pirmos trys vietos. Jeigu gali papulti į trejetuką, jeigu tai užkabina, tada viskas gerai, stenkis. Jeigu to nėra, tada ieškok kitos veiklos ar, kaip sporte, tapk treneriu - konsultantu ar pan. Lazeriai leidžia mokslą paversti verslu. Beje, lazerių įmonės taip ir atsirado - kažkas pavargo nuo mokslo arba pritrūko pinigų ir ėmėsi verslo. Dar galima „pereiti“ į dėstymą. Priedų ir pinigų bus mažiau, bet gyvenimas taps gerokai ramesnis.“

Teisė įdomi ir populiari

Taip teigia LMAJA vadovas, teisininkas Donatas Murauskas.

„Įdomi ir populiari, nes matome daug stojančiųjų, nors vientisųjų studijų magistro programa Vilniaus universitete trunka penkerius metus. Tai daug, todėl dauguma studentų studijuoja ir dirba. Ypač paskutiniuose studijų kursuose. Juos mielai priima teismai, advokatų kontoros, įvairios įmonės“, - praktines studijų puses atskleidė pašnekovas.

Nuo 2015 m. vadovavęs Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriui Teisingumo ministerijoje, nuo šių metų D.Murauskas nusprendė didžiąją laiko dalį skirti teisės tyrimams.

„Ne visi teisininkai yra praktikai. Dalis šios srities mokslininkų bando suprasti, kaip veikia teisė. Analizuoja ją teoriniu ir praktiniu lygmeniu, siekia suprasti, kaip funkcionuoja sistema, kaip vystosi normos, bando analizuoti teismų praktiką. Daro lyginamuosius tyrimus. Atlieka tarpdisciplininius tyrimus. Teisės tyrimai, jeigu neapsiriboti vien pačia formalia teise, apima platų spektrą, nes užkabina daugybę sričių: filosofiją, ekonomiką, istoriją, psichologiją, sociologiją, politikos mokslus ir daugelį kitų“, - pasakojo teisininkas.

„Tačiau Lietuvoje itin nedaug žmonių pirmiausia užsiima teisės tyrimais, o ne praktika. Įdomu, kad JAV viena labiausiai prestižinių teisininkų pozicijų - buvimas visaverčiu akademinės bendruomenės nariu. Lietuvoje vienas kitas pasirenka akademinę karjerą, tačiau tuomet kenčia pajamos, tad jaunimas ir neskuba nerti į teisės (ir ne tik) tyrimus ar dėstymą. Jeigu požiūris į mokslą ir jo finansavimą pasikeis, galima prognozuoti, kad ir jaunų mokslininkų turėsime daugiau“, - reziumavo pašnekovas.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (9)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ARTĖJA: Madagaskaro šiaurės vakarams pirmadienį, tikėtina, smogs tropinis ciklonas „Belna“; Madagaskaro pareigūnai Boenio regione, esančiame šiaurės vakarų Madagaskare, paskelbė raudoną pavojaus signalą.
  • Į PARTIJĄ: Lietuvos baidarininkas, Europos čempionato bei Olimpinių žaidynių prizininkas Aurimas Lankas paskelbė prisijungiantis prie birželį įsteigtos liberalios Laisvės partijos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar kada nors teko duoti kyšį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +6 C

+2 +4 C

 

+2 -4 C

+6 +8 C

+3 +4 C

 

0 +3 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1094 PLN - 4.2772
RUB - 70.7441 CHF - 1.0968
GBP - 0.8445 NOK - 10.1235