respublika.lt
 

Ar augalai turi sąmonę ir jausmus?nuotraukos (4)

2019 lapkričio mėn. 13 d. 18:11:11
Milda KUNSKAITĖ

Pagal daugelio tautų mitologiją medžiai turi protą arba sielą. Todėl mūsų protėviai į gamtą žiūrėjo labai pagarbiai, ją sudievindavo. O ir maža ką gali iškrėsti paslaptingos žalios būtybės? Pavyzdžiui, 2008 m. sukurtame M.Naito Šjamalano (M.Night Shyamalan) filme „The Happening“ augalai vaizduojami kaip monstrai, siekiantys sunaikinti jiems įkyrėjusią žmoniją: į orą išskiria toksiną, verčiantį žmones žudytis. Vašingtono valstijos universiteto biologai paskelbė straipsnį, kuriame teigia, kad augalai vargu ar turi sąmonę (nors daug kas su tuo nesutiktų). Taigi, ką naujo apie augalų fiziologiją sužinojo amerikiečių mokslininkai?

×
nuotr. 8 nuotr.
Pažeidus kopūsto lapą, jis iškart išskiria lakų junginį, į kurį bematant reaguoja kaimynai: savigynos tikslais jie pradeda gaminti toksines medžiagas. EPA-Eltos nuotr.

 

Mimozos refleksas

Augmenijos pasaulio atstovai neturi smegenų ir nervų sistemos. Bet tai jiems netrukdo justi aplinkinį pasaulį, bendrauti tarpusavyje, reaguoti į išorinį pavojų, išmetant lakias medžiagas. Kai kada atrodo taip, tarsi jie iš tikrųjų mąstytų. Arba jaustų skausmą.

Kukurūzų šaknys, pamerktos į vandenį, ima skleisti 220 Hz dažnio garsus, primenančius spragsėjimą. Tai privilioja jų „gentainius“ - kitų augalų šaknys ima slinkti ta kryptimi, iš kur sklinda signalai. Priežastis: tokiame pačiame dažnių diapazone yra čiurlenančio vandens garsas. Pažeidus kopūsto lapą, jis iškart išskiria lakų junginį, į kurį bematant reaguoja kaimynai: savigynos tikslais jie pradeda gaminti toksines medžiagas, apsaugančias juos nuo vabzdžių. Šiuo mechanizmu naudojasi nemažai augalų. O kiti geba atpažinti pasikėsinusį į lapus nedraugą pagal jo seilių sudėtį ir priklausomai nuo to pasirinkti gynybos strategiją.

Akacijos išmoko valdyti skruzdėlių bendruomenes. Medis jas vilioja saldžiu nektaru, sukeliančiu kone narkotinę priklausomybę. Bet akacija taip elgiasi ne šiaip sau: mainais už vaišes skruzdėlės apžiūri šakas, apsaugodamos jas nuo vikšrų ir kitų vabzdžių. O kaip tada akacijas apdulkina bitės? Pasirodo, medis ir tai numatė! Nektaras skruzdėlėms yra be galo patrauklus, bet akacijos žiedai išskiria medžiagas, atbaidančias medžio gynėjas. Ir kuo daugiau žieduose žiedadulkių, tuo nemalonesnis kvapas tvyro aplinkui juos.

Kalbant apie augmeniją, žodžius „mąsto“ ir „jaučia skausmą“ derėtų rašyti kabutėse. Bet jų gebėjimai prisitaikyti prie gyvenamosios aplinkos, ją jausti ir bendrauti tarpusavyje išties yra tokie įspūdingi, kad 2006 m. grupė mokslininkų paskelbė apie kuriamą naują mokslo kryptį - augalų neurobiologiją. Nuo tada didžiuliu srautu pasipylė straipsniai apie jų intelektą, ketinimus, jausmus, atmintį ir net savimonę. Tyrimai - taip pat. Pavyzdžiui, Monika Galjano (Monica Gagliano) iš Sidnėjaus universiteto tyrinėja floros sąlyginius refleksus ir atmintį. Ji tyrė mimozą, kuri reaguoja į prisilietimus suglausdama lapus. Kai ant mimozos buvo lašinamas vanduo, ji iš pradžių iš įpratimo lapus suskleisdavo, bet paskui „suprato“, kad vanduo jai pavojaus nekelia, ir nustojo tai daryti. M.Galjano teigia, kad ši reakcija išliko net 28 dienas. Vadinasi, mimozai įsitvirtino sąlyginis refleksas, daro išvadą tyrinėtoja.

Jie vis dėlto gyvi!

Ir štai grupė biologų iš JAV paskelbė straipsnį žurnale „Trends in Plant Science“: jie nusprendė priminti kolegoms, kad augmenijos pasaulio atstovams negali būti būdingi jokie sąlyginiai refleksai, jie negali turėti sąmonės, jausmų ar emocijų. Taip pat „valdymo centrų“ šaknų galiukuose, kurie, kaip spėjo Čarlzas Darvinas (Charles Darwin), galėtų būti galvos smegenų analogas.

Jei, atsakydamas į prisilietimą, augalas suglaudžia lapelius, išmeta į orą lakių junginių, tai visai nereiškia, kad jis tai daro sąmoningai arba šio veiksmo išmoko per savo gyvenimą. Tai viso labo genų lygmeniu užprogramuota reakcija. Taip, ji atsirado kaip natūraliosios atrankos pasekmė, bet ši vyko šimtus tūkstančių ir milijonus metų.

„Mes kritikuojame augalų neurobiologiją todėl, kad jos šalininkai nepajėgia suprasti smegenų organizacijos svarbos, sąmonės fenomeno sudėtingumo ir specifiškumo“, - pareiškė vienas iš straipsnio autorių, Linkolnas Teicas (Lincoln Taiz) iš Kalifornijos universiteto Santa Kruse. Pasak jo, augalų neurobiologija susidomėta dėl ekologinės krizės įtakos. „Tie tyrinėtojai nori atkreipti žmonių dėmesį į augalus kaip į gyvus organizmus. Aš suprantu jų motyvus, bet tai kenkia objektyvumui. Jie turi būti pasirengę tam, kad augalai, pasirodo, neturi jokios sąmonės“, - sakė jis.

Be to, naujasis pseudomokslas, kaip mano straipsnio autoriai, pakerta žmonių pasitikėjimą tikrais tyrinėjimais. Taip, mėginimas „sužmoginti“ augalus galbūt yra svarbus moraline prasme, bet jis tikrai nėra moksliškai vertingas, mano specialistai.

Įsivaizdavimo, kad medžiai jaučia skausmą, šaknys greičiausiai slypi senovės mituose, kuriuose jie įgauna žmogiškų bruožų. Jausti skausmo augalai negali, nes neturi nervų sistemos. Bet nereikia pamiršti, kad jie vis dėlto yra gyvi! Todėl nereikia jiems kenkti, kad ir be jokio reikalo draskyti lapus. 

Ką pasirinks augalai


Galbūt „kažką tokio“ apie augalus žino princas Čarlzas (Charles), kuris mandagiai šnekučiuojasi su savo fikusais. O ir kiti naminės floros gerbėjai tikina, kad kambariniai augalai gerai prigyja ten, kur viešpatauja santarvė ir ramybė, bet skursta šeimose, kuriose nuolat baramasi. Iš tiesų žmogui yra sunku suprasti augalų gyvenimą. Kadaise, labai labai seniai, gyvūnų protėviai pasirinko judrią egzistavimo strategiją, o augalai - stacionarinę. Ir dar: planetoje jų yra daug daugiau negu gyvūnų: augmenijos pasaulis sudaro 99 proc. visos biomasės. O tai reiškia, kad jie puikiai išmoko spręsti išgyvenimo problemas. Ir jeigu turėtų sąmonę ir valią, iš tiesų kaip filme galėtų nuspręsti, kad visiškai gali apsieiti be žmonių, kurie juos vien tik verčia kentėti ir kerta miškus.

Beje, klausimas, ar augalams labai reikia žmogaus, praradusio ryšį su gamta, nėra toks jau kvailas. Visai gali būti, kad jiems bus daug patogiau bendrauti su robotais. Šiuolaikiniuose šiltnamiuose nuolatos vykdomi eksperimentai: prie augalų tvirtinami davikliai, kad žaliosios karalystės gyventojai galėtų online pranešinėti apie šilumos, vandens ir oro drėgmės poreikius. Kol kas robotai veikia pagal įdiegtą programą, tačiau gali būti, kad ateityje režimus programoje nustatinės ne agronomas, o patys augalai. Ir flora bendraus su robotais. Visai gali būti, kad jie neblogai sutars.

Ir toliau įsivaizduojate, kad pagrindinį pavojų žmonijai kelia robotai? Pamirškite, jie veikiausiai bus tik vykdytojai! Taigi nesibarkite su savo fikusu, nes jis dar ims ir atsakys!

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • 90: tiek Vokietija nuo 2016-ųjų pabaigos iš šalies deportavo žmonių, kurie buvo įtariami siekiu surengti teroristinius išpuolius.
  • OPEC: naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės ir jų partnerės, įskaitant Rusiją, sutarė sumažinti naftos gavybą dar 500 tūkst. barelių per dieną.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar Seimui reikėtų parduoti savo viešbutį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek ketinate išleisti šventinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0  +1 C

+2 +4 C

 

+3 +4 C

+3 +5 C

+4 +5 C

 

+6 +7 C

1-7 m/s

1-7 m/s

 

1-6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1094 PLN - 4.2772
RUB - 70.7441 CHF - 1.0968
GBP - 0.8445 NOK - 10.1235