Naujas bankų užmojis - panaikinti grynuosiusnuotraukos (79)

2019 spalio mėn. 06 d. 06:59:00 Perskaitė 7527

SEB bankas paskelbė, kad nuo gruodžio 2 d. atsisako grynųjų pinigų. Operacijos su grynaisiais nuo tos dienos banko skyriuose daugiau nebus teikiamos. Dėl to plaukai šiaušiasi ne tik bankų klientams, bet ir valdžios atstovams - jau ieškoma, kuo Lietuvoje būtų galima pakeisti bankus.

 

Paskelbus apie SEB banko skyrių pertvarką, buvo pranešta, kad nuo šiol grynųjų pinigų operacijas klientai turės atlikti patys savitarnos terminaluose. Žinoma, aiškinama, kad viskas tik gyventojų patogumui. „Taip prisitaikome prie besikeičiančių klientų poreikių ir padidėjusio mokėjimo kortelių, interneto banko naudojimo ir kitų skaitmeninių sprendimų.

Skyriuose lauksime klientų, kurie pageidaus gauti išsamią konsultaciją taupymo, investavimo, būsto paskolos, nuosavo verslo kūrimo ar kitais finansiniais klausimais“, - pranešime cituojamas SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis. Jo teigimu, grynųjų pinigų operacijų, kurios atliekamos tarpininkaujant banko darbuotojui, paslaugos poreikis esą yra minimalus.

Indėlius - į bankomatus

„Vakaro žinioms“ pasiteiravus, kaip gyventojai galės įnešti ir pasiimti savo indėlius grynaisiais pinigais, paaiškėjo, kad jau šiuo metu tik 3-juose SEB banko skyriuose klientai gali įmokėti grynuosius į sąskaitą arba juos pasiimti tarpininkaujant banko darbuotojui. Be to, šių skyrių kasose grynųjų galima pasiimti, jei suma yra ne mažesnė kaip 2 tūkst. eurų. Kitu atveju klientams siūloma pasinaudoti bankomatu. „Grynaisiais padėtus indėlius klientai galės pasiimti be mokesčio SEB banko bankomate arba pageidaujant jie bus pristatyti į skyrių ir išmokėti grynaisiais pinigais“, - sakė SEB banko Komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė. Šiuo metu Lietuvoje veikia 360 SEB bankomatų, kur galima įmokėti grynųjų pinigų į savo sąskaitą.

„Vakaro žinios“ teiravosi ir kitų rinkoje veikiančių žaidėjų, ar šie ketina pasekti SEB banko pavyzdžiu. Banko „Luminor“ atstovė priminė, kad grynųjų pinigų jų konsultacijų centruose nėra nuo liepos 1 d. „Šiaulių bankas“ informavo, kad grynųjų pinigų operacijų atsisakyti neplanuoja. Skelbiama, kad visiškai grynųjų atsisakyti neketina ir „Swedbank“, nors jau daugiau nei pusė banko skyrių (35 iš 64) veikia be grynųjų pinigų.

Grynųjų pasigedo jau seniai

„Jurbarke jau seniai „Swedbank“ padalinys neteikia grynųjų pinigų paslaugų. Norint įnešti pinigus į sąskaitą, tam yra savitarnos bankomatas“, - „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Gintaris Stoškus. Jis sako, kad grynųjų pinigų ribojimas stipriai kenkia smulkiųjų verslininkų veiklai.

„Įsivaizduokite, kad iki 40 proc. apyvartos smulkusis verslas gauna monetomis. Jų mūsų mieste niekur nepriima. Jeigu nori priduoti, reikia vykti į Tauragę, už 50 km. Ieškome kitų būdų. Pavyzdžiui, dalį atiduoti atsiskaitant su tiekėjais. Vienas tiekėjas priima konkrečią sumą, kitas taiko perskaičiavimo mokestį. Bet mes juk nekalti, kad grynieji pinigai cirkuliuoja. Nors bandoma sakyti, kad jų gyventojai nenaudoja, tai nėra tiesa“, - sako G.Stoškus.

Jis tikina, kad smulkaus verslo atstovai klausimus dėl banko savivalės institucijose kelia jau ne pirmus metus, tačiau nei sprendimų, nei pokyčių rinkoje jie nemato. Tad ieško išeičių patys: „Aš ir pats piluosi kurą degalinėje, kurioje atsiskaitant grynaisiais taikoma papildoma nuolaida. Nes už kiekvieną atsiskaitymą kortele verslui taikomas mokestis, kurį reikia sumokėti bankui. Dėl to daugybė smulkių parduotuvių iki šiol taiko minimalų mokestį, nuo kurio leidžiama atsiskaityti kortele.“

G.Stoškus tikina, kad bankų šantažas dėl didelių mokesčių - akiplėšiškas. „Lietuva praskolinta skandinavų bankams. Matyt, todėl jie ir diktuoja mums savo sąlygas. Vos prasidėjus kalboms apie papildomus mokesčius, pasigirdo gąsdinimai, kad klientams brangs paslaugos. Gal reikia pagalvoti apie licencijų korekcijas? Jei taip blogai, tegul keliauja į motinines valstybes ir veikia“, - sako G.Stoškus.

Dar visai neseniai Lietuvos bankas viešai pareiškė, kad tiek tiek grynuosius, tiek korteles laiko vienodai tinkamomis priemonėmis atsiskaityti ir pirmenybės nė vienai iš jų neteikia. Tačiau matant, kaip bankai vienas po kito kratosi grynųjų, Lietuvos bankas priemonių tam sustabdyti kol kas nesiima. Be to, kaip rašė „Vakaro žinios“, ketina mokyklų valgyklose skatinti atsiskaityti kortelėmis.

Situaciją komentuoja Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius ĄŽUOLAS:

- Kaip komitetas vertina tai, kad bankai atsisako grynųjų pinigų paslaugų?

- Komitetas inicijavo diskusiją, kuri vyks lapkričio mėnesį. Joje kviesime dalyvauti Lietuvos banką bei kitas institucijas ir ieškosime sprendimo, kuo pakeisti išeinančius bankus.

Dabar situacija tokia, kad turime rajonų, kur banko skyrių visai neliko. Panašu, kad bankai elgiasi taip, kaip naudinga tik jiems. Gryninti pinigus jiems nenaudinga, nes ES patvirtino paslaugų krepšelius, neišeina surinkti didelio pelno. Tad daroma, kad grynintis būtų sudėtingiau. O kai negalėsi išsigryninti, būsi priverstas naudotis kortele. Tai yra ne kas kita, kaip prievarta naudotis kortelėmis, iš kurių bankai uždirba didesnį pelną.

- Teigiama, kad elektroninės paslaugos - tik mūsų patogumui, nors statistika rodo, kad tik apie pusė gyventojų dažniau atsiskaito kortele nei grynaisiais...

- Mane stebina, kodėl kitose šalyse nevykdomas priverstinis stūmimas į elektronines paslaugas. Lietuvoje žingsnis po žingsnio einama link to, kad grynųjų pinigų nė negalėtume turėti. Tik todėl, kad tai nepelninga bankams. Pamirštama, kad Lietuvoje dar daug vietų, kuriose su kortele atsiskaityti nėra galimybės. Žmogus įvaromas į spąstus. Vyksta manipuliacija rinka. Kur tai veda? Yra degalinių, kurios taiko nuolaidas, atsiskaitant grynaisiais. Bet jeigu banko skyriai uždaromi, nėra iš kur paimti grynųjų, žmogus toje degalinėje priverstas mokėti kortele. Bankas taip pasiima gyventojui skirtą nuolaidą.

- Kas laukia žmonių, ypač senyvo amžiaus, kurie nenaudoja kortelių, ir nebeturės galimybių gauti paslaugų grynaisiais?

- Jau dabar žmonės iš regionų skundžiasi, kad likus vienam banko skyriui, kuriame dirba vienas darbuotojas, gyventojai eilėse laukia po pusę dienos. Negana to, atėjusiai močiutei pasakoma, kad reikėjo į eilę užsirašyti elektroniniu būdu. To nepadarius, šiandien niekas nepriims. Močiutė vėl 10 kilometrų važiuoja namo ir grįžta kitą dieną, nes šiandien buvo neužsiregistravusi elektroniniu būdu. Tyčiojamasi iš žmonių.

Turime ieškoti sprendimų: plėsti paslaugų teikimo galimybes kredito unijoms, skatinti „Lietuvos paštą“ teikti kuo daugiau bankinių paslaugų. Jie turi skyrius kaimuose, darbuotojus. Nereikia skyrių uždarinėti, tegul teikia bankines paslaugas.

- Jeigu veikla Lietuvoje tikrai būtų tokia nuostolinga, ko gero, bankai tiesiog pasitrauktų?

- Žinoma. Bankų pelnai didėja, o paslaugų mažėja. Jeigu veikla būtų nuostolinga, iš kur tie pelnai? Ypač stebina, kad analizuojant finansinius bankų duomenis, pasirodo, kad pernai 2008-2009 m. krizė bankams nebuvo pasibaigusi. Jie vis dar perkelinėja nuostolius iš 2009 m.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net