respublika.lt
 

V.Adamkus G.Nausėdos 100-dienio nevertina: linki išlikti ramiam tęsiantis politinei sumaiščiai (1)

2019 spalio mėn. 16 d. 14:18:54
Benas Brunalas, Elta

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad šimtas dienų yra per mažai, jog būtų galima įvertinti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos darbą. Todėl dvi kadencijai Lietuvai vadovavęs ir G. Nausėdą rinkimuose rėmęs V. Adamkus nesiima kritikuoti to, ką dabartinis šalies vadovas jau spėjo nuveikti po liepą vykusios inauguracijos.

×
nuotr. 1 nuotr.
Prezidentas Valdas Adamkus. Eltos nuotr.

 

Visgi V. Adamkus užsimena, kad pozityviai vertina pirmuosius G. Nausėdos žengtus žingsnius užsienio politikoje, tačiau kartu ir leidžia suprasti, kad didelių vilčių į siekiamus atnaujinti santykius su Baltarusija nereikėtų dėti. Jo teigimu, kalbėtis politikoje reikia, tačiau turima santykių patirtis su kaimyninei valstybei vadovaujančiu Aleksandru Lukašenka optimistiškai neįkvepia.

Kur kas pesimistiškesnis V. Adamkus kalbėdamas apie G. Nausėdos galimybes realizuoti žadėtus užsibrėžimus vidaus politikoje. Buvusio šalies vadovo teigimu, nors pati formuojama G. Nausėdos politikos kryptis, kuriant gerovės valstybę, yra teisinga, tačiau susiklosčiusi politinė konjunktūra Lietuvoje, akcentuoja jis, tiesiog katastrofiška. Tad, pabrėžia V. Adamkus, bent jau artimiausiais metais G. Nausėdai bus ne tik be galo sunku, bet galbūt apskritai nerealu kažką pozityviai pakeisti.

„Nematau galimybių, kad ir ponas Dievas šiandien mums padėtų ramiai išlįsti iš tos sumaišties“, – Eltai duotame interviu sako prezidentas ir G. Nausėdai linki išlaikyti ramybę tęsiant pradėtus darbus.

- Prezidente, dabartinis šalies vadovas, kuriam paramą rinkimų metu deklaravote, mini darbo šimtadienį. Simboliškai peržengta riba, po kurios jau galima kritikuoti. Apžvelgdamas savo šimtadienį G. Nausėda savikritiškai įvertino tik vieną žingsnį, kad blogai organizavo savo inauguracijos iškilmes. Kuriuos G. Nausėdos žingsnius jūs įvertintumėte kaip tuos, kur pats būtumėte elgęsis kitaip?

- Aš iš viso esu labai kritiškas dėl šimto dienų... Tai, kad šimtas dienų yra kažkokia magiška riba, per kurią prezidentas turėjo peržengti, ir vien dėl to mes jį turime vertinti, kritikuoti ar girti. Man tai sunkiai suprantama. Manau, kad šimtas dienų prezidentui duodama tam, kad praktiškai būtų susipažinta su savo štabu. Aš esu tikras, kad jis net neturėjo progos to šimto dienų išnaudoti, kad gerai pažintų visą štabą, su kuriuo jis dirbs ateinančius 5 ar 10 metų. Taip, kad tai tik savotiška simbolika, kuri praktiškai nieko nereiškia.

- Bet galbūt iš to šimto dienų jau galima nuspręsti kažką, apie tam tikrus žingsnius, kuriuos prezidentas tęs ir toliau. Viešojoje erdvėje politikai ir komentatoriai sako, kad štai prezidentas aktyvus, aktyviai lankė valstybes, pakankamai aktyvus vidaus politikoje. Tačiau, pabrėžia jie, stokojama turinio.

- Mano supratimu, jis neturėjo progos per šimtą dienų įtvirtinti ar įgyvendinti to turinio. Net per savo rinkimų kampaniją skelbtų idėjų. Pirmieji žingsniai padaryti su kol kas dar gerai nežinomais žmonėmis. Taip kad man susidaro įspūdis – ir pats prisimindamas savo pirmąsias šimtą dienų, – kad tai yra laikotarpis, kai prezidentas susipažįsta su savo naujais būsimais bendradarbiais, pakartoja savo norus ir prašo, kad jie (prezidento komanda. – ELTA) pradėtų organizuoti tą darbą.

Jis parodė, kad yra aktyvus... Užsienio politiką jis sutvirtino nuvykdamas į artimesnes ir gyvybiškai svarbias mums valstybes. Tai yra pirmieji signalai visuomenei, kad aš stengiuosi įtvirtinti ir padaryti tai, apie ką aš kalbėjau. Vidaus politikoje jis taip pat deklaravo, kas yra pagrindinis jo rūpestis. Tačiau jau dabar laukti kažkokių rezultatų, kad šiandien, po šimto dienų, mes gyvensime jau kitą gyvenimą – tai yra tiesiog nerealu. Mano supratimu, būtinas bent pusmetis kiekvienam naujai ateinančiam prezidentui, kad analitikai galėtų pasakyti, kad vertina, kad tas ar anas yra padaryta.

- Jūs užsiminėte, kad pirmieji žingsniai užsienio politikoje buvo tarsi sutvirtinti santykius su strategiškai svarbiomis partnerėmis. Galima sakyti, kad ir prezidentė Dalia Grybauskaitė pastaruosius metus kažką panašaus darė, grįžo į šiltesnius santykius su Lenkija.

- Aš nenoriu kritikuoti, bet jos buvo visai skirtinga situacija. Ji išsišoko su visiškai naujomis idėjomis, kurios turbūt mus sukrėtė. Pirmieji žingsniai, kuriuos ji padarė su pirmuoju vizitu, pasikviesdama Aleksandrą Lukašenką, kaip patį pagrindinį Lietuvos vos ne draugą, kalbėtis... Nors tada jau buvo aišku, kad mūsų visa politika su Lukašenka buvo labai neaiški. Vėliau jos persimetimas Vakarų politikos srityje... bet aš nesileisiu į kritiką, tai yra praeitis.

Bet grįžtant prie Baltarusijos. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat bando, gal ne taip staigiai, tačiau kalba apie tiltų tiesimą į Minską.

Tvarka, jis bando, bet aš noriu pabrėžti, kad po šimto dienų negali tikėtis, kad štai jis jau tą padarė ar jis pakeitė kryptį, ar eina ne tuo keliu, ar panašiai.

- Kryptį, sako prezidentas, kad išlaikys, bet, jūs, prezidente, kaip vertinate būtent tą kilusią diskusiją, reikia su Baltarusija kalbėtis, ar nereikia, reikia ją gelbėti, ar nebėra jau ko gelbėti. Kurioje pusėje jūs save matytumėte, kokių patarimų vienai ar kitai pusei duotumėte?

- Aš patarimų tikrai neduosiu, manau, kad jis pats turi nusistatyti liniją. Duokime jam laiko, aš turiu savo nuomonę... Galima kai kurias dalis priimti, bet kai kur turi būti išlaikoma ta kryptis, kuri jau yra nusistovėjusi ir priimta Lietuvos užsienio politikoje.

- O jūs pats optimistiškai žvelgiate į tai, kad su Minsku galima kalbėtis, kad galima iš jo kažko tikėtis?

- Iš mano patirties ir iš jo (A. Lukašenkos. - ELTA) laikysenos didelių vilčių į tą nededu. Tačiau bandyti galima.

- Bet ar reikia bandyti būtent taip, kaip dabar viskas organizuojama?

- Bendroje pasaulio politikoje aš esu iš viso už tai, kad turi visi kalbėtis, net ir kritiškomis aplinkybėmis. Nesikalbėjimas veda į tragišką situaciją.

- Grįžkime prie vidaus politikos. Jūs sakote, kad kol kas sunku įvertinti, ar tos idėjos jau yra matuojamos politinės sėkmės parametrais. Tačiau jūs, žvelgdamas į prezidento Nausėdos gerovės valstybės idėją, suprantate jos turinį, kaip šiuo metu Lietuvai reikalingą?

- Taip, aš suprantu. Manau, kad bandymas pakreipti (politiką. – ELTA) ne konfrontacijos, o diskusijos arba sutarimo keliu, yra teisingas. Reikia bandyti juo eiti.

- Kokie iššūkiai prezidento laukia vidaus politikoje? Panašu, kad santykiai nesiklosto labai gerai su konservatoriais, yra tam tikra trintis, pirmiausia dėl Astravo AE ir Baltarusijos. Su valdančiaisiais ir Vyriausybe kol kas atrodo viskas neblogai. Kaip matote artimiausius G. Nausėdos metus vidaus politikoje?

- Aš manau, kad gerų posūkių iš esamos, katastrofiškos, padėties, tokio jovalo, kokiame yra atsidūrusi Lietuvos vidaus politika, labai didelių pasikeitimų artimiausiais metais neįvyks. Praktiškam darbui liko 6 mėnesiai, paskutinius 6 mėnesius, kai rinkimai prieš akis, konstruktyvaus darbo nebelieka. Lieka tik tam tikri užbaigiamieji darbai, kurie buvo neatlikti. Bet mūsų atveju, tai ką mes matėme vakar vakare... aš tikiuosi, kad Lietuva niekada daugiau nebepateks į tokią padėtį. Tiesiog sunkiai protu suvokiama, kad 11 asmenų atlieka 141 atstovo darbą. Tai yra ne tik pajuoka, tai yra nesąmonė.

Tikiuosi, kad niekas neturės išgyventi to, ką mes išgyvename šiuo metu vidaus politikoje. Tai apsunkina prezidento darbą, ir aš jam linkiu geriausio – išlaikyti tam tikrą ramybę, kad jis galėtų užbaigti tą darbą, kurį kiti pradėjo, o jam tenka užbaigti. Ramiau, o ne chaose, kuriame šiandien Lietuva yra atsidūrusi, ir aš nematau galimybių, kad ir ponas Dievas šiandien mums padėtų ramiai išlysti iš tos sumaišties.

- Prezidentas rinkimų metu kalbėjo, kad bus telkiantis prezidentas, kad bandys politikus susodinti prie vieno stalo... O jūs šnekate apie jovalą Lietuvoje politikoje. Ar įmanoma tai padaryti?


- Aš su visais geriausiais linkėjimais nesitikiu, kad mes per paskutinius metus grįšim į normalų, struktūrinį valstybinį darbą.

- Vakarykštė situacija, atomazga dėl Seimo pirmininko posto. Yra teisių ir kaltų šioje istorijoje?

- Ne, į šį klausimą tikrai neatsakysiu.

- Bet tai yra politinės sistemos ar dviejų žmonių ginčo išdava?

- Manau, kad sistema su tuo nieko bendro neturi. Aš manau, kad čia ne dviejų asmenybių, bet atskirų grupių interesų išnaudojimas... bando visos grupės drumstame vandenyje žvejoti.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PIRMAUJA: Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe`as Castaneras ketvirtadienį pareiškė, kad šalis pagal gaunamų prieglobsčio prašymų skaičių pirmauja Europoje, praneša AFP.
  • PIRMININKAS: ŽŪM praneša, kad naujai vienerių metų kadencijai Pieno tarybos (PT) pirmininku rotacijos principu išrinktas perdirbėjų atstovas – „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Gintaras Bertašius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikia kiekvienus metus dedikuoti įžymiems žmonėms, įvykiams?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

-1 -3 C

 

-3  -5 C

+2 +3 C

-1 -2 C

 

-1 C

6-7 m/s

6 m/s

 

5 m/s