Su tokia sistema neišgyvensimenuotraukos (34)

2019 rugsėjo mėn. 19 d. 13:39:30 Perskaitė 3283

Kol pacientai pašiurpę stebi naują greitosios medicinos pagalbos tvarką, kai ligoniai šalikelėse kilnojami iš vieno greitosios automobilio į kitą, kol žmonės negali gauti būtinų įprastų vaistų, kol gydytojai piktinasi neveikiančia 40 mln. eurų surijusia e.sveikata... Sveikatos apsaugos ministerija kurpia naujas strategijas, kaip šauniai gyvensime. O svarbiausia - sveikai ir ilgai.

 

Seimo Sveikatos reikalų komitetas vakar pradėjo svarstyti SAM parengtą Lietuvos sveikatos strategiją iki 2025 m., kuri esą užtikrins, kad vidutiniškai gyvensime iki 77,5 m. amžiaus. Tiesa, kol kas komitetas paskyrė tik išvadų rengėjus, nes vakar jis ir taip turėjo ką veikti. Parlamentarai nusprendė, kad visų pirma reikia spręsti dabartines problemas, o ne užsiimti deklaracijų, kurios veikiausiai niekada netaps realybe, rašinėjimais bei tvirtinimais.

Komiteto narys Antanas Matulas primygtinai prašė atkreipti dėmesį į SAM iniciatyvą nuo spalio patvirtinti naują kompensuojamųjų vaistų kainyną, kuriame, pasak jo bus išbraukta keliasdešimt sudėtinių vaistų. Ir reikalavo, kad būtų atlikta parlamentinė kontrolė dėl situacijos, pašiurpinusios medikus ir pacientus. Kalbama apie naują greitosios medicinos pagalbos tvarką, kai pacientai tiesiog kelyje prkėlinėjami iš vienos greitosios į kitą.

„Rugsėjo 2 d. įsigaliojo naujas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kurio tikslas - kad žmonės kuo skubiau gautų gretąją pagalbą. Tam buvo įsteigta 20 naujų klasterinių greitosios brigadų, kurios padeda rajonų kolegoms nugabenti infarktą, insultą, politraumas patyrusius pacientus į klasterius - universitetines ligonines. Tačiau bėda ta, kad iš rajoninių greitosios brigadų ligoniai perimami kažkur pakelėje, tiesiog lauke. Kai ligonį gabenantis greitosios automobilis ir jį turintis perimti kitas automobilis sustoja kur nors greitkelyje, kyla pavojus ne tik pacientui, bet ir medikams - nes gali atsitrenkti pravažiuojančios mašinos. Juo labiau kad tenka sustoti draudžiamose vietose.

Be to, ligonių perkėlimas užtrunka, nors svarbi kiekviena minutė. O kas bus žiemą, kai lauke bus didžiulis šaltis? Aš pati šitą problemą iškėliau, dabar laukiame, kol bus reaguojama“, - „Vakaro žinioms“ paaiškino medicinos darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Pasak jos, į iškvietimą vyksta pirminės brigados, kurios vykdo diagnostiką ir paima ligonį. Tačiau neretai jį tenka perduoti, kai baigiasi pirminės brigados veiklos teritorija.

„Šitą problemą būtina kuo greičiau spręsti, tačiau tuo metu vyksta kažkokių strategijų rašymai. Rašyti visada daug lengviau, negu spręsti problemas. O dar SAM planuose yra kelių ligoninių uždarymas, greitosios medikams darbo dar padaugės“, - pasakojo
J.Keburienė.

Komiteto posėdyje A.Matulas pasakojo, kad tiesiog jo akyse ligonis iš vieno greitosios automobilio į kitą buvo perkeltas autobusų stotelėje, kur mašinoms netgi draudžiama sustoti.

Taip pat seimūnas žino atvejų, kai pirminė greitosios brigada laukė sutartoje vietoje 10 min., nes klasterinė brigada įstrigo spūstyje.

Tačiau SAM atstovė Viktorija Buzytė užtikrino, kad ministro įsakyme nėra nurodyta, jog ligonius galima perduoti autostradose ar po tiltais. Mat yra sutartos kelios vietos, kur tai galima atlikti.

Lietuvos pacientų organizacijos vadovų tarybos vicepirmininkės Eglės KVEDARAITĖS komentaras:


„Na, kai strategijoje rašoma, kad nereikia gerti, nereikia rūkyti, kad alkoholis kenkia nėščiosiomis... Juk tai ir taip visiems aišku. Ir be strategijos.

Dabar bandoma mažinti alkoholio prieinamumą, giriamasi, esą statistika gerėja ir alkoholio mažiau įsigyjama. Tačiau niekas neskaičiuoja, kiek alkoholio įsigyjama užsienyje, kur pigiau, ar kiek perkama nelegalaus alkoholio Lietuvoje. Pirmiau reikia ne strategijas rašyti, o užtikrinti normalų, prieinamą gydymą. Dabar pas savo šeimos gydytoją eilėje reikia laukti ir dvi savaites, o pas specialistus - net ir dvejus metus“, - tvirtino E.Kvedaraitė.

Anot jos, pirmiausiai reikia išspręsti einamąsias problemas, tačiau SAM, užsibrėžusi tikslą ilginti gyvenimo trukmę, elgiasi priešingai: keistai pertvarko greitosios medicinos pagalbos sistemą, pacientams bruka pigiausius ir toli ne geriausius kompensuojamuosius vaistus ir t.t.

„Užsibrėžti galima pačius kilniausius tikslus, tačiau visi suprantame, kad juos 2025-aisiais turės pasiekti jau kiti žmonės, kitos partijos. O dabartiniams tai tik pasididžiavimo dalykas. Tos strategijos nieko neįpareigoja, todėl ateina nauji žmonės ir tas strategijas keičia.

O ir kas iš jų, jei tikslams pasiekti neskiriama jokių papildomų pinigų? Lietuvoje sveikatos apsaugai finansavimas skiriamas pernelyg mažas, atsiliekame ir nuo ES vidurkio. Kad ir prirašysime daugybę popieriaus, nieko nepasieksime, jei nebus numatytos tinkamos priemonės. Neįgyvendiname net to, ką seniai esame numatę. Kad ir tos e.sveikatos. O dar ir tas planuojamas ligoninių uždarymas... Vaistų prieinamumas mažėja, prieinamumas pas gydytojus mažėja. Ligoninių uždarymas tikrai nepagelbės pacientams“, - įsitikinusi E.Kvedaraitė.

Iš Lietuvos sveikatos apsaugos strategijos iki 2025-ųjų

Pagrindiniai įvardinti tikslai - pasiekti, kad 2025 m. „šalies gyventojai būtų sveikesni ir pailgėtų jų gyvenimo trukmė, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai“. Pagrindinis rodiklis - Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė (iki 2025 m. - 77,5 m.).

„Vakaro žinios“ pristato kelis tikslus, kuriuos pasiekti įsipareigoja SAM:

  • sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą bei azartinių lošimų, kompiuterinių žaidimų ir pan. prieinamumą;
  • vykdyti vairavimo išgėrus prevenciją, taikant priemones, nukreiptas į visuomenės narių sąmoningumą ir atsakomybę;
  • nustatyti ant alkoholinių gėrimų pakuočių vienetų privalomas žymas, rekomenduojančias nėščioms moterims nevartoti alkoholio, bei pateikti informaciją apie alkoholinio gėrimo energinę vertę ir alkoholio vartojimo vienetus;
  • atitolinti ir (ar) sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, taikant skirtingų tikslinių grupių poreikius atliepiančias bei moksliniais duomenimis grįstas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones;
  • skatinti alkoholio vartojimo prevencijos priemonių plėtrą darbo vietose ir bendruomenėje;
  • užtikrinti pagalbą asmenims, norintiems mesti rūkyti;
  • atitolinti ir (ar) sumažinti tabako gaminių vartojimą, taikant skirtingų tikslinių grupių poreikius atliepiančias bei moksliniais duomenimis grįstas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones;
  • diegti ir įgyvendinti intervencijos priemones, skatinančias nerūkyti ir padedančias atsisakyti šio įpročio;
  • mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) ir į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų pasiūlą stiprinant šių medžiagų apyvartos stebėseną ir kontrolę;
  • stiprinti sveikos gyvensenos, socialinių emocinių, tėvystės įgūdžių ugdymą šeimoje, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose bei vietos bendruomenėse;
  • skatinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos priemonių plėtrą darbo vietose ir bendruomenėje;
  • skatinti burnos higienos ir profilaktinės burnos sveikatos priežiūros įpročius;
  • stiprinti psichoemocinę sveikatą;
  • mažinti savižudybių skaičių.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net