Sąskaita už nuosavus namusnuotraukos (43)

2019 spalio mėn. 09 d. 11:44:00 Perskaitė 5416

Finansų ministerija sugalvojo, kaip surinkti į kitų metų biudžetą papildomus 8 mln. eurų. Pasirinko visiškai neoriginalų, nuo senų laikų žinomą būdą. Ogi siūlys nuskalpuoti piliečius per nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Jei dabar šį mokestį moka tik tie gyventojai, kurių būstas brangesnis nei 220 tūkst. eurų, tai kitąmet, jei Seimas pritars, NT mokestį mokės ir tie, kurių būsto vertė didesnė nei 100 tūkst. eurų. Betgi tiek ir daugiau kainuoja eilinis naujas trijų kambarių butas Vilniuje.

 

Kainos kyla, kils ir mokesčiai

Štai pavyzdys: trijų kambarių butas, be apdailos, bet naujos statybos name Vilniuje vakar kainavo 199 900 Eur, Klaipėdoje - 244 920 Eur, Šiauliuose - 107 tūkst. Eur, o Panevėžyje ir Kaune taip pat buvo siūloma trijų kambarių butų, brangesnių nei 100 tūkst. Eur. Jauni žmonės, šeimos, pirkdami tokius gana nedidelius būstus, ima paskolas iš bankų. Dar reikia pinigų ir buto apdailai, baldams, buitinei technikai ir t.t. Vadinasi, jei Seimas nutars pritarti didesniam gyventojų apmokestinimui NT mokesčiu, dar daugiau piliečių ne tik į bankų paskolas įsikinkys, bet ir bus priversti mokėti valstybei už tai, kad drįso įsigyti namus.

Kaip viešoje erdvėje naujus mokesčių tarifus komentavo finansų ministras Vilius Šapoka, kasmet prieš biudžeto priėmimą kyla pasvarstymų peržiūrėti kai kuriuos tarifus. V.Šapoka teisinosi, jog reikia didinti algas mokytojams, medikams, mokėti didesnius vaiko pinigus, kelti pensijas. Esą reikia vykdyti Vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus, nors ekonomikos augimas sparčiai lėtės. Dėl to tenka ieškoti papildomų pinigų ir peržiūrėti tarifus.

Anot finansų ministro, patys mokestiniai pasikeitimai bus labai nuosaikūs. Kardinalių pokyčių nebus. Ir ramino žmones, kad NT mokestis būtų taikomas, atsižvelgiant į kiekvieną šeimos narį - vienam asmeniui neapmokestinama NT riba sieks 100 tūkst. eurų. Taigi dviem - 200 tūkst., nepilnamečiai vaikai skaičiuojami nebus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. - nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, 2 proc. - viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Labiausiai kentės vilniečiai

Finansų ministerija paskaičiavo, jog Lietuvoje tokį patobulintą NT tektų kitąmet mokėti apie 37 tūkst. asmenų. Iš jų apie 26 tūkst. gyvena Vilniuje. Skaičiai dideli. O ekonominė nauda? Kaip galima taip saviškių piliečių nekęsti dėl kažkokių varganų aštuonių milijonų eurų, kuriuos valdžia kuo atsainiausiai ištratins?

Tikrina verslo reakciją

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas kategoriškai nepritarė valdžios ketinimams apmokestinti NT, kurio vertė didesnė nei 100 tūkst. eurų: „Reikia kalbėti ne apie tai, jog nukentės NT plėtra, bet apie tai, jog valdžia nori apmokestinti visus piliečius, o nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios verslui, su tuo nesutiks. Nes NT vertės ir taip dabar išaugusios, ir taip daug asmenų dabartiniu tarifu už savo NT moka. Todėl tarifo nereikia koreguoti.

Valdžia turi galvoti ne kaip pakelti mokesčius, bet kaip mažinti savo resursų eikvojimą. Valdžia tegul galvoja, kaip viešajame sektoriuje sutaupyti. Dabartinis NT apmokestinimas nėra painus, viskas paprasta, bet valdžia beatodairiškai siekia, kuo daugiau pinigų surinkti.

Pernai juk jau buvo mokesčių reforma. Tegul galvoja, kokių įstaigų, departamentų atsisakyti, kad jų neliktų. O ne apkrauti gyventojus. NT registras savaime perskaičiuoja NT vertes, vis daugiau gyventojų nuo tos vertės mokesčius moka, o jei valdžia dar papildomas priemones įgyvendins - bus neteisinga. Manau, kad kalbėdama apie NT tarifų keitimą, valdžia testuoja verslo visuomenę - kaip ji į tai reaguos.“

Mokestis bus į naudą


Nekilnojamojo turto rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius laikosi visai kitokios nuomonės. Pasak jo, naujovės gali būti naudingos žmonėms, mat būstų kainos netgi gali kristi.

„Į NT mokesčio kartelės gyventojams nuleidimą žiūriu pozityviai. Kad verslas matytų, jog ne vien iš būsto rinkos galima uždirbti, bet ieškotų ir kitų alternatyvų.

Mokesčių sugriežtinimas priverčia peržiūrėti prioritetus. Ne investuoti į plytas - prisipirkti daug butų ir juos nuomoti. Griežtesnis apmokestinimas atbaidys dalį tokių spekuliatyvių nekilnojamojo turto pirkėjų. Tada nekilnojamojo turto kaina rinkoje stabilizuosis. Registrų centro duomenimis, namų ūkių, turinčių ne vieną, bet daugiau būstų, per metus padaugėjo ne vienetais, bet tūkstančiais. Rinka pripildyta atsarginių butų“, - aiškina ekspertas.

A.Antanaičio teigimu, Registrų centras vertina nekilnojamąjį turtą pagal mažesnę kainą, todėl žmonės, gyvenantys net ir prabangiuose namuose, NT mokesčio faktiškai nemokėdavo. Mokestinė namo vertė buvo mažesnė nei reali kaina rinkoje. „Naudojama apskaičiavimo metodika sumažindavo pastato vertę. Pavyzdžiui, tikroji namo vertė - 150 tūkst. eurų, o Registrų centras fiksuos 100 tūkst. eurų. Ne visi papulsime į tą skaičių gyventojų, kuriems tektų mokėti. Nematau didelės tragedijos.“

Taip pat analitikas galvoja, kad pokyčiai paskatins statytojus orientuotis į mažesnius būstus, kuriuos galėtų įpirkti jaunos šeimos.

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka stebėjosi, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestis labai keistai padarytas:


„Pradžioje šis mokestis buvo skirtas labai turtingiems žmonėms, bet reikėjo apmokestinti ne tik labai turtingų žmonių nekilnojamąjį turtą, bet ir jų finansinį turtą. Labai turtingas žmogus gali gyventi būste, kurio vertė net mažesnė nei 100 tūkst. eurų, ir nekilnojamojo turto mokesčio nemokės, bet turi banke indėlių už 150 tūkst. eurų ir akcijų. Yra turtingesnis už tą žmogų, kuris turi butą, kiek brangesnį nei 100 tūkst. eurų. Ir už jį nekilnojamojo turto mokestį mokės.

Kitose šalyse nekilnojamojo turto mokestis visiems vienodas ir nedidelis. Jis atitenka pagal žmogaus gyvenamąją vietą savivaldybėms, kad jos turėtų už ką tvarkyti aplinką, gatves, rūpintis apšvietimu. O Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestis patenka į valstybės biudžetą ir žmogus nežino, kur jis prapuola. Toks mokestis turi likti mokėtojo gyvenamojoje savivaldybėje. Tada žmogus žinotų, kad moka nedaug, bet sau. Jo gyvenamajai aplinkai tvarkyti. O turtinguosius reikėtų apmokestinti įvedus prabangaus turto mokestį. Turi Lietuvoje kai kurie žmonės ir jachtų, bet jachta nėra nekilnojamasis turtas, todėl už ją mokesčio nemoka.“

„Taip, daug kas yra neteisinga, - pritarė profesorius R.Lazutka, - šeimos, įsikūrusios naujos statybos daugiabučiuose ir taip moka savotišką turto mokestį už vaikų žaidimo aikšteles, sutvarkytus žolynus. Tai papildomos komunalinės paslaugos, nes naujos statybos daugiabučius taip pat reikia prižiūrėti. Bet pats nekilnojamojo turto mokestis vis vien keistas - žmogus jį valstybei sumoka, o pats už tai jokios paslaugos negauna.“

Finansų ministerijos taip pat siūlomi mokestiniai pakeitimai:

- Padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams. Jei Seimas pritars, kitąmet 0,5 l stipraus alkoholio pabrangs 0,45 Eur, 1 l benzino - 0,04 Eur, 1 l gazolio - 0,03 Eur, 20 vnt. kaitinamojo tabako gaminių - 0,33 Eur. Valstybės biudžetas būtų papildytas 55,5 mln Eur.
   
- Padidinti žemės vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5. Tai papildytų savivaldybių biudžetus 7 mln Eur.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net