respublika.lt
 

Kaunui nepasiduosime!nuotraukos (25)

2019 spalio mėn. 13 d. 13:35:02
Danutė ŠEPETYTĖ

Iš pradžių galvojame, kad tai humoras. Sveikas protas sako, kad, sakykime, bunkeris negali simbolizuoti laisvės kovų istorijos, bet vieną gražią dieną valdžiai pritariant sostinės aikštėje ima ir atsiranda jo fragmentas, grasantis pavirsti visu „paminklu“... Iš pradžių pamanėme, kad Kauno miesto meras juokauja, skelbdamas planus prie miesto prijungti 13 rajono seniūnijų, bet, pasirodo, nieko panašaus. Ir premjero šita užgaida neprajuokino, jis lyg ir nieko prieš. Taip Lietuvoje užsikuria dar viena nesantaikos ugnis. Kauno rajono meras Valerijus MAKŪNAS sako, kad ji gali išsprogdinti tokį pilietinį judėjimą, kokio nebūta nuo Sąjūdžio laikų.

×
nuotr. 10 nuotr.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Redakcijos archyvo nuotr.

 

- Ir mūsų valdžia, regis, susiskaldžiusi dėl Kauno miesto tarybos sprendimo: prezidentas ir Seimo pirmininkas jam nepritaria, o premjeras siūlo pirma atsiklaust žmonių...

- Ką reiškia atsiklaust? Ar mes pasiruošę paklausti? Ar mes padarę namų darbus, kad galėtume paklausti? Vieno žmogaus užgaida „noriu žaislo“ tiesiog pažemino rajono žmones, - su jais nebuvo tartasi, jie net nebuvo informuoti, nors nėra problemiškos savivaldybės gyventojai...

- Nepagalvojot, kad jūsų kolega Kauno miesto savivaldybėje tiesiog juokauja?

- Ta žinia tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Šokiruojanti ir, atvirai kalbant, sunkiai sveiku protu pasveriama. Juk kaip Konstitucija šventa, taip ir savivaldos administracinės ribos yra šventos. Kartą, kai į mane kreipėsi Rumšiškių bendruomenės atstovai, išsakę norą prisijungti prie Kauno rajono, ir išvardijo savo problemas, aš jiems patariau pasiieškoti jų sprendimo būdų susėdus prie vieno stalo su savo meru. Prisijungimą, atskyrimą laikau kraštutiniu atveju. Žinoma, jie irgi galimi, jie yra apibrėžti ir Konstitucijoje, ir vietos savivaldos įstatyme, ir Europos chartijoje, bet jie turi būti daromi ne skubomis, bet gerai apsvarsčius ir paskaičiavus tiek riziką, tiek naudą, tiek nuostolius. Tokios išsamios analizės dėl Kauno rajono seniūnijų prijungimo mes neturime, niekas jos neatliko ir, regis, nesiruošia atlikti. Toks neatsakingumas man visiškai svetimas ir nepriimtinas.

- Kas tuos žingsnius turėtų žengti?

- Aišku, jie turėtų būti daromi nacionaliniu lygmeniu, tokią tvarką reglamentuoja ir įstatymai, susiję su regionine politika, net mūsų Vyriausybės „Baltojoje knygoje“ labai aiškiai apibrėžta, kaip tai turi būti daroma. Pastaruoju metu tenka raminti gyventojus, kad be ekonominių, socialinių, finansinių analizių jokio prijungimo neturėtų būti ir nebus. Taip sako sveikas protas. Juk teisinis nihilizmas mus gali atvesti ir į labai neaiškią rytdieną.

- Kauno miesto tarybos iniciatyvą suvokiate kaip rajono savivaldybės žlugdymą?

- Epitetų gali būti įvairių: švelniai tariant, ir 13 seniūnijų atplėšimas, ir Kauno rajono padalijimas, ir Kauno rajono išdraskymas ir t.t. Manyčiau, kad kitaip ir nereikėtų sakyti, nes šitas neatsakingas miesto tarybos sprendimas jau padarė didžiulę žalą - jis supriešino žmones. Žmonės - ne bandomieji triušiai, su jais šitaip elgtis negalima. Juk kiekviena savivaldybė turi savo bendrabūvio tradicijas, požiūrį į kultūrą, socialines paslaugas, kiekviena turi savą mokesčių politiką. Pavyzdžiui, nors statybos leidimo terminas 40 dienų, mes jį išduodame per dvi dešimtis, mūsų mokesčiai visoms besikuriančioms įmonėms, 50 proc. darbo vietų skiriančioms Kauno rajono gyventojams, trejus metus yra nuliniai. Pas mus verslo liudijimas nuo vieno iki 35 eurų per metus. Mūsų mokesčių politika sukėlė stiprų proveržį gamybos, verslo, logistikos srityse - įmonės kuriasi čia, parodydamos, kad Kauno regionas yra puiki vieta investicijoms, naujoms modernioms technologijoms kurtis.

- O miestas įsitikinęs, kad jo valdose žmonėms gyventi būtų geriau.


- Nenoriu ginčytis, gal ir bus geriau. Jei atlikus visus būtinus žingsnius, kuriuos mums diktuoja įstatymai, atlikus nuodugnius skaičiavimus taps akivaizdu, kad gyventojams bus geriau, aš pirmas kaip rajono gyventojas balsuosiu „už“. Tačiau iš savo patirties galiu sakyti, kad prie Kauno prijungus pusę Rokų, pusę Vaišvydavos, prijungus Romainius, Sargėnus, Tirkiliškius, Kazliškius, jie kaip buvo miesto pakraščiai, tokie ir liko. Ir ne dėl to, kad Matijošaitis ar kiti nenori, kad jie klestėtų, - tiesiog visuomet prioritetas yra centras. Kauno rajone tardamiesi su bendruomenėmis mes stengiamės, kad nebūtų tų „pakraščių“. Ne paslaptis, kad Kaunas nepriklausomybės metais neteko apie 70 tūkst. gyventojų. Dabar matome, kad tą netektį bandoma kompensuoti apibrėžtu spinduliu, prie miesto prijungiant teritoriją su 70 tūkst. gyventojų ir beveik 80 proc. rajono finansų. Niekas nekalba apie tuos likusius 30 proc. gyventojų su 30 proc. finansinių galimybių, apie išdraskytą seniūnijų tinklą ir visiškai neaiškias kultūros, socialines, švietimo ir net infrastruktūros plėtros galimybes. Tie 30 proc. nenusipelnė gyventi blogesnėmis sąlygomis, jie nori gyventi orų, saugų ir kokybišką gyvenimą. Todėl manau, kad tiesiog būtina atsiklausti ne tik norimos prijungti teritorijos, bet ir tų 30 proc., nuomonės. Aš matau ne teritoriją, bet visą Kauno rajoną, aš jį matau kaip vieną didelę šeimą, kaip 101 tūkstantį rajono gyventojų; už juos esu atsakingas, būsiu su jais ir dėl jų kovosiu.

- Kokie jūsų ir Visvaldo Matijošaičio santykiai šiandien?

- Daugelis Europos valstybių pasirinkusios ne savivaldybių jungimo, bet bendradarbiavimo, bendrų paslaugų teikimo modelius. Ir su V. Matijošaičiu mūsų santykiai iki šio momento, sakyčiau, buvo geri. Drauge esame įkūrę kelias viešąsias įstaigas, žengę ne vieną gražų žingsnį gelbėdami autosporto sostinės Kačerginės žiedą, tvarkydami Kauno tvirtovės fortus, jungdami dviračių takus. Ruošdamiesi 2022 metų įvykiui, kai Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine, įkūrėme VšĮ „Kaunas 2022“ ir įdėjome savo dalį - 4 milijonus eurų. Negaliu sakyti, kad lig šiol nebendravom, bendravom, bet netikėtas jo sprendimas man šiandien sukelia daug klausimų.

- Apie Kauno merą žinome gana daug, net apie paauksintą santechniką jo pilyje. Kokį komfortą esate pasiekęs jūs, koks automobilis, kokie dvarai?

- (Juokiasi.) Neturiu dvarų, šeima turi 10 metų BMW automobilį, juo važinėja žmona. Anais laikais su žmona Aurelija, abu pedagogai, buvome pasistatę kooperatinį butą, jį paskui iškeitėme į nebaigtą namelį Ringauduose, jame gyvename iki šiol. Labai džiaugiuosi, kad turime ir šiokį tokį žemės sklypelį, ir jame augančius medžius, galiu išėjęs paglostyt kiekvieną krūmą, medį, paklausyt paukščių giesmės. Pats didžiausias komfortas, kad turėjau gerus mokytojus, vadovus, kurie man leido žingsnelis po žingsnelio eiti šiuo keliu, ir galimybė nuo 1977-ųjų dirbti su šito krašto žmonėmis, aš didžiuojuosi jų patriotizmu. Čia, Pakaunėje, gyventa daug tremtinių, politkalinių, vien savanorių šiame krašte būta apie 700, iš jų - 96 Vyčio Kryžiaus kavalieriai. Ir Sąjūdžio judėjimas Raudondvaryje, Zapyškyje, Babtuose, Sitkūnuose buvo itin aktyvus. Šios dienos situacija man kažkuo primena tuos nerimo laikus ir aš galvoju, kad ji gali išsprogdinti tokį pilietišką judėjimą, kad niekam Kauno miesto tarybos brukamu keliu nebesinorės eiti. Didžiausia klaida padaryta supriešinant miestiečius su rajono žmonėmis ir jie pradėjo kovoti už savo vietą šitoje Žemėje; to čia niekada nebuvo.

- Vienoje TV laidoje Kauno meras tikino, kad būtent gyvenimas mieste žmogų darys bendruomeniškesnį...

- Žinot, pasakysiu tvirtai ir aiškiai: tokių stiprių bendruomenių kaip Kauno rajone yra, bet šitame krašte jos ypač stiprios, su iniciatyvomis, projektine veikla ir panašiai; jų yra arti šimto. Matydami, kokią didžiulę įtaką ir kokią naudą teikia bendruomenės (atgyja miesteliai, aktyvėja kultūrinis gyvenimas, gražėja aplinka) skatiname jų veiklą ir netgi siūlome į pagalbą bendruomeninio darbo konsultantus. Kraštiečiai didžiuojasi bendravimu - to dideliame mieste nebuvo ir nebus.

- Ar tik ne jūs esat Kaune įžvelgęs oligarchinio valdymo ženklų?

- Ne, ne aš, gal ekspertai. Tik aš niekad taip nepadaryčiau, nes man nesvarbu, iš kur žmogus į Kauno rajoną atvažiuoja - iš Klaipėdos ar iš Raseinių, - kiekvienu džiaugiuosi, nes vietos rajone užtenka visiems. Kauno rajono savivaldybė yra auganti, ji viena jauniausių savivaldybių Lietuvoje, čia kuriasi jauni, verslūs, aktyvūs žmonės. Net mintyse neskirstau jų į miestiečius ir kaimiečius, nes tiek vieni, tiek kiti yra Lietuvos įstatymo ginami valstybės piliečiai. Esu giliai įsitikinęs, kad gyvenimo kokybę lemia ne administraciniai teritoriniai aspektai, o žmonės, kurie ir sukuria sąlygas kokybiškam gyvenimui. Juk visuomet labiau už administracinius apibrėžimus vertiname paslaugas, kurias gauname, kainą, kurią už jas mokame, ir kaip mes toje aplinkoje jaučiamės.

- Tiesa, kad nuo šiol rajono gyventojai už darželius mieste turės mokėti keliskart daugiau?

- Jeigu kalbėtume apie tuos mistinius iš piršto laužiamus skaičius, neva apie penki tūkstančiai rajono vaikų lanko miesto darželius, tai pasakysiu, kad juos lanko tik gal aštuoni šimtai, užimdami tik laisvas vietas, bet ar čia blogybė? Juk vaikas su savimi atsineša ir valstybės pinigų krepšelį. Papildomas apmokestinimas pagal gyvenamąją vietą yra diskriminacinis, pažeidžiantis vaiko teisių įstatymą; tai yra patvirtinta teismų nutartimis. Kita vertus, tokio pobūdžio problemas visuomet galima spręsti derybomis, sutariant dėl atsiskaitymų ir reikalui esant jungiant savivaldybių resursus.

- Galbūt tai yra gudrus būdas „nupirkti“ tėvų balsus?

- Taip, tai yra spaudimas. Žeidžia tai, kad operuojama melagingais skaičiais ne tik dėl menamo vaikų skaičiaus miesto darželiuose. Pavyzdžiui, teigiama, kad 65,5 proc. gyventojų pritaria rajono seniūnijų prijungimui, nors neaišku, nei kaip, nei kur buvo atlikta toji apklausa. Dabar gi žmonėms meluojama, kad vyks referendumas. O juk referendumas ir planuojama apklausa skiriasi kaip diena ir naktis. Referendumas yra visuotinis, o apklausą gali nulemti ir menka saujelė žmonių. Mano rankose - reprezentatyvus 2018 metų tyrimas, kurį atliko Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, apklausę 1000 respondentų: jo duomenimis 70 proc. apklaustųjų nori gyventi Kauno rajone. Panašų monitoringą mes atliekame kas dveji metai, kad galėtume matyti, kaip atliepiame gyventojų lūkesčius, kur link judame ir ką turėtume daryti nedelsdami.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (25)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DIDĖS: Valstybės reguliavimo tarnyba (VERT) penktadienį patvirtino gamtinių dujų skirstymo kainas, kurios bus taikomos nuo 2020 metų; pranešama, kad vidutiniškai skirstymo kaina kils 4 proc.
  • IŠAUGO: penktadienį Irane įsigaliojo šalies vyriausybės potvarkis dvigubai padidinti benzino kainas – dabar litras kainuoja 0,16 euro.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jūsų šeimoje yra dirbančių užsienyje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar Lietuvoje ne per anksti pradedamas kalėdinis laikotarpis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

+5 +6 C

 

+7 +9 C

+7 +8 C

+8 +9 C

 

 +10 +12 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.0997 PLN - 4.2926
RUB - 70.4908 CHF - 1.0873
GBP - 0.8564 NOK - 10.1198