respublika.lt
 

Po sengirių kapojimo eilė parkams?nuotraukos (10)

2019 rugsėjo mėn. 28 d. 07:00:02
Dalia BYČIENĖ

Istoriškai susiklostė, kad seniausi Lietuvos medžiai auga miestų ir dvarų parkuose. Prižiūrimų parkų, turinčių ateitį yra vos kelios dešimtys iš daugiau nei tūkstančio, surašytų ir įvertintų neoficialiame vieno žymaus Lietuvos parkotvarkininko apraše. Pabrėžiu - neoficialiame, nes sužinoti, kiek yra istorinių parkų ir kas jų valdytojai, nepavyko - tiksliai niekas nežino. Dalis tų parkų privatizuoti. Sugrąžinti jų beveik neįmanoma. Bet valstybė turbūt ir nenorėtų jų, nes istorinių parkų tvarkymas yra didžiulis rūpestis ir didžiulės išlaidos.

×
nuotr. 3 nuotr.
Žagarės dvaro parkas - vienas įspūdingiausių Lietuvoje. Dalios Byčienės, Kristinos Žalnierukynaitės, redakcijos archyvo nuotr.


Parkui sušvito viltis

Tokio požiūrio pavyzdys galėtų būti vienas didžiausių (apie 70 ha) ir įspūdingiausių Lietuvoje Žagarės dvaro parkas, per stebuklą išlikęs vieno šeimininko - valstybės rankose. Apie tai, kad parką reikia gelbėti buvo kalbama dar sovietiniais metais, tačiau, išskyrus tai, kad buvo atliktos kelios mokslinės istorinių medžių inventorizacijos, nieko nebuvo daryta.

Parkui atgimti viltis nušvito, kai iniciatyvą perėmė Žagarės regioninis parkas. 2012 m. buvo atlikta parko analizė, parengtas sutvarkymo projektas. Projekto autorė viena stipriausių kraštovaizdžio architekčių Jurga Silvija Večerskytė-Šemeliūnė su vertinimo komanda, parengė parko atgaivinimo planą. Pasak projektuotojos, komanda buvo sudaryta iš stipriausių tuo metu specialistų, kurie priėjo nuomonės, kad vieno žymiausių XIX a. pabaigos Europos dendrologo Georgo Friedricho Kuphaldto (1853-1938) suprojektuotas parkas pakankamai gerai yra išlaikęs savo pirminį planą. Augalijos įvairove Žagarės parkas nusileido tik Palangos parkui, kurį G.Kuphaldtas taip pat projektavo.

Ekspertai neslėpė, kad parkas yra stipriai apleistas, užterštas savavališkais sodiniais, kurie suardo autentišką sumanymą bei iškreipia griežtai standartizuotą dendrologinę įvairovę.

Europos pinigus nurėžė perpus

Žagarės regioninis parkas jau turėjo patirtį, gražiai atgaivinęs autentiškus Žagarės dvaro rūmus, todėl greta dvaro sodybos esančio parko projekto įgyvendinimas, pasitelkus specialistus, niekam neatrodė per daug ambicingas jaunos komandos projektas. 2015 m. Žagarės regioninis parkas pateikė daugiau nei 11 mln. vertės projektą ir paraišką parko, jo aplinkos, net ir kelių gretimų gatvių sutvarkymui. Pinigai tam turėjo ateiti iš ES struktūrinių fondų.

Belaukiant finansavimo, 2018 m. vasarą paaiškėjo, kad iš lauktų 11 mln., sutvarkymui bus skirta tik 6 mln. eurų, o projektus planavęs Žagarės regioninis parkas - nušalinamas. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad Direkcija neteisingai įvertino pasiūlytos kainos pagrįstumą, reikalavo turėti daug aukštos kvalifikacijos specialistų bei suabejojo, ar tos lėšos bus panaudotos efektyviai. Po tokių išvadų Žagarės dvaro parko atnaujinimo projektą perėmė Valstybės saugomų teritorijų tarnyba.

Nuo 2019 m. sausio vidurio Žagarės dvaro parke vykdomi medžių, krūmų, gyvatvorių ir kelmų rovimo darbai, kuriuos atlieka uždaroji akcinė bendrovė. Įgyvendinant visą Žagarės dvaro parko tvarkymo projektą numatoma iškirsti 1989 medžius bei krūmus, atlikti 539 vnt. medžių arboristikos darbus (genėjimo ir kiti lajos priežiūros darbai), restauruoti 1600 medžių. Iš viso pasodinti 35 962 vnt. želdinių.

Šią vasarą prašviesėjęs parkas vieniems daro įspūdį kaip europėjantis, kita grupė piktinasi, kad dėl tokio pasišvaistymo pjūklais po senus medžius parkas prarado autentiką, galimai iškilo grėsmė retų rūšių vabzdžiams bei vabalams. Tokių skambučių bei nuotraukų sulaukė ir redakcija. Su kai kuriomis jų supažindinome parkų tvarkymo bei genėjimo specialistus.

Laikytis projekto per brangu

Arboristikos centro vadovas Algis Davenis, 2012 m. dirbęs parko sutvarkymo projekto komandoje, suabejojo, ar šimtamečius medžius genėjo savo darbą išmanantis arboristas. „Žinoma, konkurso įmonė nebūtų laimėjusi, jeigu nebūtų pateikusi įrodymų, kad čia dirba specialistai. Išeina tokia pasaka, kad įmonė konkursą laimėjo su arboristais, bet arboristai ten nebūna kviečiami.

Kai kuriuos medžius gerai prisimenu. Lajos turi būti žemai, o čia iškeltos kaip burės. Net nežiūrėta, kas pagal projektą rekomenduojama konkrečiai kiekvienam medžiui. Apie lajos sukėlimą net kalbos niekada nebuvo, nes ten ir taip laja yra natūraliai sukelta, nes medžiai savaime neteko daug apatinių šakų, kas labai svarbu yra ąžuolams, liepoms senatvėje. Taip sukelta laja gali būti virš gatvės, bet ne parke. Apskritai čia ne arboristo darbas. Ten yra auksavabalio buveinės. Jie turėjo mus pasikviesti, sumokėti už techninę priežiūrą, bet to nedarė.

Viską lemia pinigai. Projektas yra stipriai nurėžtas. 6 mln. tokiam parkui yra niekas“, - komentavo profesionalas. Anot A.Davenio, tie medžiai gal ir gyvens, bet į tokias žaizdas gresia įsimesti puviniui ir medžiai ims sirgti.

Valdininkai atsikalbinėja

Kaip vertina tokias specialistų pastabas Žagarės dvaro parko sutvarkymo projekto koordinatoriai, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba? O kaip dažnai tarnybos atstovai užsuka į Žagarės parką? Ar darbai atliekami taip, kaip buvo numatyta projekte?

Pasak tarnybos atstovės Dianos Rakauskaitės, darbų kontrolę atlieka Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai, o kokybės priežiūrą Žagarės regioninio parko direkcijos darbuotojai. Pasak tarnybos specialistės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai projekto reikalais Žagarės dvaro parke lankėsi tris kartus: 2018 m. liepos mėn., kai buvo aptariama bendroji projekto apimtis, tų pačių metų gruodį dalyvavo pristatant medžių ir krūmų tvarkymo bei arboristikos darbų projektą bendruomenei ir 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kai įvertino atliekamų medžių ir krūmų kirtimo bei arboristikos darbų kokybę ir pasiūlė sustiprinti atliekamų darbų kokybės priežiūrą.

Parkai nelaikomi vertybe

Nuomonę apie Žagarės dvaro parką ir apskritai požiūrį į istorinius parkus paprašėme pasakyti vieną autoritetingiausių Lietuvos parkotvarkininkų Kęstutį Labanauską. Jis parašęs ne vieno istorinio parko vertinimą, tarp jų ir Žagarės parko, o dabar nuo visko yra nustumtas į šoną.

„Žinoma, kad prisimenu Žagarės parką, aš jį sapnuoju“, - šypsosi Kęstutis Labanauskas. Anot jo, kalbant apie seną parką, diskusija neišvengiama. Priklausomai nuo požiūrio perspektyvos. Jei į artimą ateitį - galvojama, kad senas medis vėtrai įsisukus vis vien pražus, tad galima jį ramiai rauti ir jo vietoje pasodinti jauną. Jei žvelgiama toliau, reikia atitinkamai investuoti. Žagarės parke reikia investuoti daug, nes tai yra unikalus parkas, beveik visas užsodintas pagal projektą. Tada iškyla klausimas, ar kokią dalį padaryti paradine, o toliau tik šiek tiek pagražinti. Taip dažniausia ir būna“, - kalbėjo parkotvarkininkas.

„Didžioji dauguma žmonių, kurių jūs klausiate apie parkus, jie yra suinteresuoti žmonės. Jie saugo savo žinybos interesus, savo interesus, kad būtų įvertinti teigiamai. Kitas saugo savo profesinį interesą, o esmė yra tokia - niekur kitur medis negali sulaukti natūralios senatvės ir mirties, tiktai parkuose, nes ji nėra apyvartinė“, - pastebi dendrologas, parkų tyrinėtojas.

Pasak jo, vertingų parkų Lietuvoje tikrai yra daugiau kaip 1 tūkst. „Aš sudariau tokį aprašą. Bet tai joks dokumentas, niekas nenori, kad tiek parkų būtų. Nemažai jų privatizuoti, savininkai gali neįsileisti. Yra tokių, kuriais savininkai nesinaudoja ir patys nesilanko. Kai kurių nuvažiavęs jau neberandi. Ką valstybė padarė blogai? Atsirinko vertingiausius - per 30, o kiti neturi rimtos valstybinės priežiūros.“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATLEIS: Vokietijos automobilių gamybos bendrovė „Continental“ trečiadienį patvirtino planus iki 2028-ųjų visame pasaulyje atleisti 5,5 tūkst. darbuotojų, kadangi įmonė nori kasmet sutaupyti 500 mln. eurų, kad galėtų susidurti su lėtėjančios automobilių rinkos ir lėtėjančios vidaus degimo variklių paklausos padariniais.
  • SUTRIKIMAI: trečiadienio vakarą „Luminor“ banke bus atliekami techniniai darbai, dėl kurių gali sutrikti banko paslaugos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ką darote su nenešiojamais drabužiais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +5 C

+1 +2 C

 

-1  -2 C

+6 +8 C

+2 +3 C

 

0  C

3-4 m/s

5-6 m/s

 

6 m/s