respublika.lt
 

„Mūsų pareiga – visus sukelti į dangų“nuotraukos (12)

2019 gruodžio mėn. 10 d. 19:32:02
Jūratė RAUDUVIENĖ, „Šiaulių kraštas“

Gražų Advento laikotarpį, gruodžio 7-ąją Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis minėjo reikšmingą sukaktį – 70 metų jubiliejų. Pats ganytojas jo nesureikšmina ir prašo vietoje dovanų geriau paremti vasarą Šiauliuose vyksiančias Lietuvos jaunimo dienas. Jubiliejaus išvakarėse vyskupas prisiminė kelią į kunigystę, kalbėjo apie bažnyčios tiesios kelią ir tikėjimo dovaną.

×
nuotr. 2 nuotr.
Ju­bi­lie­jų šven­čian­tis vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis Šiau­liuo­se vys­ku­pau­ja jau 22 me­tus. Giedriaus Baranausko nuotr.

 

Gyventi tikėjimo dvasia – didžiausias džiaugsmas

– Vaikystėje berniukai paprastai turi labai lakių svajonių, kuo bus užaugę. Apie ką svajojote Jūs ir kaip pasukote į kunigystę?

– Nebuvo laiko svajoti. Mano šeima buvo tikinti. Augau gausioje šeimoje – šeši broliai ir keturios sesutės. Aš, kaip jauniausias, mačiau visų šeimos narių gilų tikėjimą.

Raginimo stoti į Kunigų seminariją nebuvo, bet aš taip subrendau. Baigęs mokyklą ėmiau dirbti, bet greit išėjau į sovietinę armiją. Iš pradžių patekau į seržantų mokyklą Gorkio apskrityje. Mėgau sportuoti, man patiko. Įsigijau fotogrametristo specialybę, pradėjau draugauti su fotoaparatu. Po šešių mėnesių perkėlė labai toli, šalia Vladivostoko. Net atostogų neišleido, nes buvo per toli. Atitarnavęs 11 parų važiavau namo traukiniu.

– Didelis atstumas nuo katalikiškos Lietuvos per dvejus metus neprigesino tikėjimo?

– Išeinant į kariuomenę kunigas Ignas Jakutis iš Ignalinos man davė rožantėlį, sukamą ant piršto. Sunku buvo jį išsaugoti. Per patikrinimus ryte ir vakare turėjai nusiimti pilotę ir į ją viską susidėti, ką turi kišenėje. Tai aš tą rožantėlį dėdavau į delno apačią, o kepurėlę ant viršus.

– Grįžęs stojote į Kunigų seminariją?

– Tai nebuvo taip paprasta. Reikėjo praeiti sovietinio saugumo filtrą. Prašė pasirašyti, kad bendradarbiausiu. Sakiau, kad negaliu šito padaryti, sakė – neįstosi. Po poros mėnesių gavau telegramą, kad priėmė į seminariją. Kažkoks stebuklas. Tais metais mūsų priėmė 11, buvome didžiausias kursas, paprastai po 5–6 priimdavo.

– Vėliau pats tapote Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Iš Kauno – į Šiaulius. Ar Šiauliai tapo savu miestu?

– Turėjau 11 paskyrimų. Juokiausi, kad niekur netikau, tada paskyrė vyskupu ir nukreipė į Šiaulius. Vyskupystė – Dievo valios vykdymas. Šiauliai man labai patiko. Įaugau, labai mielas miestas, žmonės geri.

– Vyskupas – daugiau administratorius ar tikinčiųjų ganytojas?

– Ir taip, ir taip. Kai atvažiavau į Šiaulius, nebuvo kur gyventi. Glaudžiausi pas kleboną mažame kambarėlyje. Savivaldybė iš 2 aukštų namelio iškeldino šeimas ir mes jį susitvarkėme. Pirmame aukšte buvo kurija, antrame – aš gyvenau su sesutėmis. Dvi mano seserys man padeda: vena pasaulietė, kita – vienuolė.

Pradėjome galvoti apie naujos kurijos statybą. Taip gimė Pastoracinio centro idėja. 10 metų buvau kariuomenės vyskupu, turėjau daug pažinčių ir Italijoje, ir Vokietijoje, ir Amerikoje. Visi po truputėlį padėjo.

– Tačiau šis sumanymas sulaukė nemenko miestiečių priešiškumo...

– Buvo visko, teko sulaukti ir priešiškumo. Ten augo krūmynas, gerai jame buvo gyventi alkoholikams. Žmonės vertino įvairiai. Tai normalu, toks gyvenimas. Dabar visi džiaugiasi ir sako, kad tai yra miesto puošmena. Patalpų reikėjo ir šeimos, ir katechetiniam, ir evangelizaciniam, ir jaunimo centrams, buvome išsibėgioję po miestą, nuomojomės. Dabar esame kartu, bendraujam, dirbam – stebuklas.

– Jūs rūpinotės ir dar viena statyba – bažnyčia pietiniame rajone?


– Šiai bažnyčiai šįmet jau 10 metų, visus tuos metus joje dieną ir naktį vyksta Švenčiausio sakramento adoracija (garbinimas). Antrame aukšte yra įrengti du kambarėliai. Naktį žmonės keičiasi, eina pailsėti. Esame dėkingi žmonėms už jų budėjimą ir maldą. Gera gyventi, kai žinai, kad meldžiamės vieni už kitus ir stipriname kelionėje.

– Išsaugojote ir savo pomėgius – fotografiją, keliones į kalnus. Kasmet išleidžiate metų kalendorių. Idėjų nepritrūkstate?


– Idėjų labai daug, kad tik laiko užtektų. Šių metų kalendoriaus tema – apaštalo Pauliaus keliai Graikijoje. Keliauju ir į kalnus. Sveikatos dar Dievulis duoda. Šįmet buvome Italijos Alpėse, tai pirmą kartą suradau adelveisų – kalnų gėlių. Matyt, tai jubiliejinė sėkmė.

– Kokia vyskupo diena?

– Keliuosi 5 valandą. Darau mankštą, sportuojame, meldžiamės, skaitomas ryto brevijorius – kunigiškos maldos. 7 valandą – Mišios. Po Mišių su visu kolektyvu kartu meldžiamės koplyčioje. Toliau – susitikimai, priėmimas, kelionės. Labai daug ateina žmonių prašyti pagalbos. Stengiamės neatstumti nė vieno.

– Esate laimingas žmogus?

– Be galo laimingas. Ir savo herbe įrašiau: visuomet džiaukitės Viešpatyje. Jeigu turi tikėjimą ir gyveni tikėjimo dvasia, tai – didžiausias džiaugsmas.

Suėjus 75 metams reikia rašyti popiežiui prašymą atsisakyti vyskupystės. Dar turiu penkerius metus ir, jei Dievulis duos sveikatos, dar šį tą nuveiksiu.

Negalime iškreipti bažnyčios misijos

– Rudenį bažnyčioje galima pamatyti didelį būrį jaunų šeimų, vaikų – vyksta pasirengimas pirmajai komunijai. Po komunijos iš šio būrio bažnyčioje lieka vienas kitas. Kodėl nepavyksta jų išlaikyti?

– Priklauso nuo tėvų. Kai aš augau, viskas buvo taip natūralu, kadangi tėvai buvo giliai tikintys. Dabar gi atveda tėvai vaikučius, palieka bažnyčioje ir nueina į "maksimas". Prašome ir kviečiame dalyvauti kartu, kad vaikas jaustų tėvų pareigą. O dar kai šeimos kartais būna netvarkingos, išsiskyrusios, negali eiti sakramento, priimti komunijos. Vaikas klausia mamos, kodėl tu neini. Netvarkingas gyvenimas ir nuveda mus tokiu klaidingu keliu. Tėvai kartais ir pasijuokia iš vaikų bažnyčioje, vaikai mums papasakoja.

– Pasaulyje viskas labai sparčiai keičiasi, o bažnyčioje dešimtmečiais tų pokyčių beveik nėra. Gal tai irgi viena iš priežasčių, nepatraukiančių jaunesnius žmones?

– Bažnyčia – tradicijų perteikėja. Apaštalas Paulius perdavė tikėjimo žinią, ir mes – tarsi sportininkai, bėgantys estafetę. Mes esame bažnyčios mokslo tesėjai. Viskas yra pasakyta Šventajame rašte, ir tai yra be galo brangu. Gali keistis tik formos. Anksčiau Mišias prie vieno altoriaus tik vienas kunigas galėjo laikyti, dabar Vatikano susirinkimas nutarė, kad galime aukoti visi kartu.

Bažnyčioje turi išlikti gili dvasinga paslaptis, kurioje įvyksta tas dvasinis stebuklas, kai duona virsta Kristaus kūnu, o vynas krauju. Po viso to su giliu tikėjimu ir pagarba sakome: tikėjimo paslaptis. Čia negali būti jokių pasikeitimų. Dievas yra amžinas ir jo tiesos nesikeičia.

– Bažnyčia pastaruoju daro įtaką sprendimų priėmime dėl įvairių visuomenės gyvenimo normų – dirbtinio apvaisinimo, vienos lyties santuokų ir panašių. Ar ji neturėtų labiau rūpintis žmonių tikėjimo reikalais, dvasiniais dalykais?

– Mes padedame kiekvienam žmogui rasti tiesos kelią. Jei mes sakysime, kad bažnyčia pritaria vienos lyties santuokoms, abortams, tai ką tada bažnyčia veikia? Jos misija iškreipta. Bažnyčia turi būti tiesos liudytoja. Kristus sakė: aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, kas seka mane, nevaikščioja tamsybėse, bet turi amžinojo gyvenimo šviesą. Jei bažnyčia pritaria blogiui, ji gali užsidaryti.

– Oponentai jums pasakytų, kad ir vienos lyties asmenų meilė negali būti blogis.

– Kokia čia meilė? Ar iš tos meilės gimsta vaikai? Čia ne meilė, o nuodėmė. Viską vadinkime savais vardais. Viskas labai aišku, tik pasaulis dabar nuklydo nuo tiesos kelio, o mes negalime klaidžioti, mes turime tiesos kelio laikytis.

Dabar mes visokius dalykus išsigalvojame. Prie ko tai priveda? Keičiasi lytį, o po to žudosi. Lošimo namai – tūkstančiai prašosi nebeįleidžiami. Praranda viską. Jei mano valia būtų, uždaryčiau visus lošimo namus.

Atėjo pas mane žmogus ir pasakoja: aš buvau sportininkas, treneris, turėjau labai geras pareigas. Visi mane mylėjo, pasitikėjo. Visi man skolindavo pinigus. O aš praradau viską. Dabar visi nusigręžė ir linki kuo greičiau galą gauti. Žmonės bevaliai. Jiems reikia pagalbos. Vietoje lošimų namų turėtų būti sporto aikštelės, treniruokliai, kur jaunimui galėtų duoti energijos, jėgos, stiprybės, o dabar tauta žūsta.

– Bažnyčios galva tapęs popiežius Pranciškus skleidžia liberalesnį požiūrį į visuomenės reiškinius. Kas keičiasi?

– Ne tik Popiežius ir mes tą patį sakome. Mes nė vieno žmogaus nesmerkiame. Kristus atėjo ne pasmerkti žmonių, o juos išgelbėti. Bet mes turime pasakyti tiesą, pasakyti, kur yra blogis, kur gėris, o žmogus turi pasirinkti. Nė vienam prievartos netaikysim. Mes turime eiti tiesos keliu taip, kad net gyvybę atiduotum už tiesą, už Kristų, už amžinąją taiką.

Apie pokyčius sunku pasakyti. Turi žmogus keistis asmeniškai. Negali pasakyti, kad pasikeitė Lietuva, pasaulis atėjus tam popiežiui. Popiežius labai gražiai kalba, gražiai aiškina, stengiasi su didele meile prisiglausti prie kiekvieno – ir nusidėjelio, ir vargstančio, ir benamio, ir pabėgėlio. Tai labai normalu ir labai reikia. Bet ar pasikeis pasaulis, ar pasikeis žmogus, priklauso asmeniškai.

– Bažnyčios atstovus dažnai matome šalia valdžios – valstybės, miesto. Taip bažnyčia susitapatina su valdžia?

– Mes su visais draugaujame, kiekvienas žmogus yra brangus. Ar Vyriausybės atstovas, ar prezidentas, ar meras – mes su visais bendraujame ir sprendžiame problemas. Mūsų pareiga – visus sukelti į dangų. Mes neskirstome žmonių į partijas. Mums visi žmonės yra lygūs – broliai ir seserys.

Tikėjimas išsaugos nuo susinaikinimo

– Dievas taip pamilo pasaulį, jog paaukojo savo sūnų, kad kiekvienas, kuris tiki, nepražūtų – skelbia Šventasis raštas. Kodėl tokia didelė dalis žmonių nepriima tikėjimo dovanos?

– Žmogui duota laisvė, o piktasis įvairiais būdais gundo. Gyvenimas yra tam tikra kova tarp blogio ir gėrio. Viskas pajungta ne ta linkme. Visa internetinė erdvė yra pripildyta begalinio blogio, o žmogus yra silpnas.

Dabar tėvai patys pergyvena, kad vaikai ištisas valandas praleidžia prie kompiuterio arba žiūri filmus visą naktį, o ryte neturi jėgų eiti į mokyklą. Visi nukrypimai yra blogis, bet mes negalime sakyti, kad internetinė erdvė yra blogai: ir sužinoti galime daug, ir laiškus rašyti. Bet pirmiausia turime išsiugdyti valią. Kaip sakė Maironis: "Sukurkim žmonės šių dienų, gelžinę valią milžinų, kitaip, kaip smilgos mes pražūsim". O kas ugdo valią? Lošimo namai? Būrimo salonai? Mes turime eiti tiesos keliu.

– Tikėjimas ir žinojimas – kaip sudera tarpusavyje?

– Pakalbėkim apie pasaulio raidą. Negi iš nieko viskas staiga pasidarė – be jokios išminties, be jokio kūrėjo? Jei mes matome mobilųjį telefoną, kažkas jį turėjo sukurti. Paimkim žmogų. Mokslininkai daugybę metų studijuoja žmogaus psichologiją, sandorą. Kaip sunku įsiskverbti ir pagydyti žmogaus ląstelę. Tai yra toks stebuklas, ir pasakyti, kad viskas atsirado iš beždžionės, yra juokinga.

Viskas turi savo priežastį. Jei mes pasakysime, kad mes viską suprantame ir žinome, būsime daugiau negu Dievas.

Į žmogaus gyvybę turime žiūrėti su didele pagarba ir ją saugoti. Anksčiau pačios motinos nelabai žinojo, kas su jomis vyksta. Ai, sakydavo, čia išvalymas, čia vienas juokas. O kada jos ekrane pamato mažą kūdikėlį, kai juda rankytės, kojytės, sako, kaip aš galiu darytis abortą, žudyti savo vaiką.

Visata yra begalinė išmintis. Mes tik sugadinam ir nieko negalim pataisyti. Jei mes nesaugosim gamtos, nebranginsime vienas kito, labai greitai eisime susinaikinimo keliu. Nes pametėme vertybes, tikrąjį kelią. Labai paprasta.

– Laukiame šventų Kalėdų. Prasidėjo ypatingas metas – Adventas. Kaip reikėtų prasmingai jį išgyventi?

– Kai lauki brangaus svečio, tai neklausi, ką reikia daryti. Ruošiamės, puošiamės, tvarkomės. Taip ir Kristaus atėjimui. Svarbiausia paruošti savo širdį. Išpažintis, komunija, malda – ir ateina Kūčių vakaras. Laužome plotkelę, atleidžiame vieni kitiems ir su meile sutinkam.

Artėjant šventoms Kalėdoms norėčiau palinkėti, kad Kalėdų Kristus ateitų į kiekvieno širdį ir ją paverstų dangumi.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (12)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate patenkinti šiandienine sveikatos apsaugos sistema?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pradėjote pildyti naujiems metams sau duotus pažadus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +1  +2 C

+2 +3 C

 

 0 C

+2 +4 C

+2 +3 C

 

+1 C

7 m/s

6-7 m/s

 

4-7 m/s