respublika.lt
 

10 milijonų – dėl Šiaulių įvaizdžio?nuotraukos (1)

2019 lapkričio mėn. 18 d. 08:42:57
Jūratė RAUDUVIENĖ, „Šiaulių kraštas“

Prieš gerus metus miesto politikai sutartinai nutarė investuoti į Šiaulių oro uosto infrastruktūrą apie 10 milijonų eurų. Oro uosto teritorijoje žemės sklypus išsinuomojusi įmonė "Termicom" ketino ten statyti orlaivių remonto bazę, tačiau kėlė reikalavimus sutvarkyti infrastruktūrą – įrengti riedėjimo takus, stovėjimo aikštelę, sutvarkyti komunikacijas ir panašiai. Politikai patikėjo – bus proveržis ir suspaudė mygtukus "už". Šiandien "Termicom" tapo "Aviatic MRO", pasikeitė vadovas, o miesto Taryboje – du trečdaliai naujų veidų. Ir milijoninė problema – investicijoms katastrofiškai trūksta lėšų. Miesto meras Artūras Visockas bando šią problemą peradresuoti Vyriausybei. Kol kas – nesėkmingai.

×
nuotr. 2 nuotr.
Šiau­lių oro uos­tui vis la­biau ne­si­se­ka įveik­ti ne­sėk­mių ruo­žo. Giedriaus Baranausko nuotr.




Milijonai – iš tuščios piniginės

2018 metų pavasarį Šiaulių miesto savivaldybė su UAB "Termicom" sudarė investicijų sutartį. Tada dar buvo kalbama apie tai, kad Savivaldybė į infrastruktūrą investuos 5 milijonus per 2018-2019 metus, o privati įmonė į savo objektą – per 10 milijonų.

Pasamdžius ekspertus paaiškėjo, kad Savivaldybei tiek milijonų neužteks. Politikams leido rinktis – miestas skiria arba 7,9 milijono ir atlieka ne visus darbus, arba atseikėja 9,4 milijono ir infrastruktūrą sutvarko visiškai.

Politikai buvo dosnūs – vienbalsiai pasirinko maksimumą. Buvo žadama, kad tokios sumos prireiks per dvejus metus.

Šiandien Šiaulių politikai, žarstę milijonus iš miesto piniginės,  aplaidžiu finansų valdymu kaltina Savivaldybės administraciją.

"Mano nuomone, Savivaldybė neleistinai praleido tinkamą laiką investuoti. 2018-2019 ekonominio pakilimo metais, kai kasmet po 16 milijonų likdavo biudžete nepanaudotų, mes trypčiojom vietoje, o dabar, kai reikia pradėti darbus, biudžetas susiduria su trūkumu", – sakė Tarybos narys Jonas Bartkus.

Kontrolės komiteto pirmininkas Denis Michalenko mano, kad viskas priklauso nuo prioritetų. Gal kitiems projektams, o ne oro uostui, nėra pinigų? Čia esą pasirinkimo reikalas.

"Ne vieną kartą esu klausęs, ar visiems projektams pakaks pinigų. Gavome atsakymą – mes viską kontroliuojame. Jei nesukontroliavo visų projektų tinkamo finansavimo, tai yra aplaidu. Persistengėm ir paspringom", – sakė D. Michalenko.

Jis pastebėjo, kad tie Tarybos nariai, kurie būtų nebalsavę už milijonines investicijas, greičiausiai būtų apšaukti liaudies priešais.

Oro uosto infrastruktūros įrengimo darbai vis stūmėsi tolyn. Staiga paaiškėjo, kad visos sumos prireiks 2020 metais. Meras pareiškė, kad kitų metų biudžete žiojėja 12 milijonų skylė.

Šią savaitę A. Visockas parašė raštą Lietuvos vyriausybės kancleriui Algirdui Stančaičiui. Jis priminė, kad Ūkio ministerija įmonei "Termicom" yra skyrusi Europos Sąjungos paramą projektui Šiaulių oro uosto teritorijoje įgyvendinti.

"Atkreipiame dėmesį, kad tokios apimties išlaidų poreikio (9,8 mln. eurų) Šiaulių miesto savivaldybė negalėjo prognozuoti ir planuoti savo strateginiuose dokumentuose, tačiau supranta, kad be papildomos viešosios infrastruktūros projektas, bendrafinansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, dėl kurio įgyvendinimo UAB ,,Termicom“ ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė sutartį, būtų neįgyvendinamas", – raštu perspėja meras kanclerį.

Meras iš Vyriausybės prašo pusės reikalingos sumos.

A. Visockas nusiuntė laišką kancleriui ir jį paviešino. Kad miestiečiai žinotų, jog stengiasi?

Meras žino, iš kur Vyriausybė galėtų tuos milijonus paimti. Ar Vilnius išgirs Šiaulius? Ministerijų pozicija jau nuo seno ta pati – Šiaulių oro uostas yra Savivaldybės, o ne valstybės reikalas.

Šiaulių įvaizdžio ir savivertės klausimas

Iš kur paimti trūkstamų milijonų? Pasiteiravome Šiaulių mero Artūro Visocko.

– Ar jūs kalbėjote su kancleriu, ministerijomis, tarėtės dėl finansavimo galimybių?

– Ūkio ministerijoje yra aptarta. Bandau įtvirtinti. Jeigu pavyktų, būtų gerai. Lėšų šaltinis kaip ir yra. Jeigu pastebėjote, Kaunas ir Klaipėda ne visiškai susitvarkė su taip vadinamais integruotų teritorijų projektais. Ten liko 11 milijonų. Iš tų pinigų būtų galima padaryti šitą darbą.

– Ar pernai miesto Taryba investicijoms Šiaulių oro uoste skyrė beveik 10 milijonų eurų jų neturėdama?


– Prieš tai buvo skirtas Ūkio ministerijos finansavimas tai įmonei ("Termicom" - aut. past.). Jei ji nebūtų laimėjusi tų pinigų, nebūtume ėję į šitą dalyką. Šiuo atveju mes įsivaizduojame, kad tai vyriausybiniu lygmeniu pamatytas dalykas, kuris buvo nukreiptas būtent į Šiaulius, į Šiaulių oro uostą. Mums buvo du pasirinkimai: nedaryti nieko ir pasakyti "ačiū" Vyriausybei, mums jūsų pagalbų nereikia, ar bandyti kažką daryti? Mes ir bandome kažką daryti, bet tas kažkas brangiai kainuoja.

– Tikitės kanclerio pagalbos?

– Dėl to aš ir kreipiuosi atgal į kanclerį, sakydamas: gerbiamas kancleri, graži ta pradžia, ačiū už bendradarbiavimą, ačiū, kad iš jūsų išėjo ta iniciatyva, mes norime ją palaikyti, bet tai siaubingai kainuoja mūsų biudžetui ir nebuvo numatyta ilgalaikiuose planuose. Ir jei šitas bendradarbiavimas bus tęsiamas, o jis turėtų būti tęsiamas, nes tai būtų sąžininga, tai mes turėtume apčiuopiamą vaizdą. Kitu atveju žinot kas bus – sunkios bylos ir jos bus nukreiptos atgal į Ūkio ministeriją. Įmonė, kuri pasirašė plotelio nuomos sutartį (Šiaulių oro uosto teritorijoje - aut. past.) ir gavo finansavimą, neturės veiklos tęstinumo, paklius į keistą padėtį. Tokiose vietose geriau nejuokauti. Dėl to ir kreipiuosi dėl finansavimo. Aš nesikreipiu dėl kokio nors paprasto klausimo, pavyzdžiui, mokyklos apšiltinimo. Aš kreipiuosi dėl strateginio klausimo.

– Investicijos buvo planuotos per dvejus metus. Kaip atsitiko, kad visų 10 milijonų prireiks 2020 metais?


– Taip būtų įvykę, jei viskas būtų daryta per 2019 ir 2020 metus. Per šiuos metus nebuvo galima padaryti. Buvo galima susiprojektuoti. Dar iki šiol neturime rangovo. O mes turime pasirašytą sutartį su "Termicom" ir ten yra numatyti terminai. Visada norisi, kad investuotojas startuotų kuo greičiau. Vadinasi, pati Savivaldybė turi kuo greičiau padaryti savo darbus. Šiuo metu vyksta baigiamieji rangos konkurso dokumentų paruošimo darbai. Kol konkursas įvyks gali praeiti pora mėnesių.

– Kaip jūs pasirašysite sutartį su rangovu, neturėdami pinigų?


– Labai geras klausimas. Jis yra pagrindinis. Kad ir kaip aš stengiuosi nuo 2014 metų susikurti piniginį buferį, kad ir kaip mane audė dėl tos estiškos politikos, vis tiek pinigų trūksta. Aiškinu, kad biudžetinis sektorius neturi metų pabaigoje išleisti visų pinigų dirbtinai ir suvesti sąskaitas į nulį, perkilnojant iš eilutės į eilutę. Įsivaizduokite, 100 įstaigų metų gale lieka po 100 eurų. Tai jau 100 tūkstančių. Per kelerius metus gali sukaupti milijoną-antrą.

Kitais metais pinigų labai trūksta. Sunkieji klausimai – Bačiūnų gatvės remonto ir oro uosto. Tiek čia, tiek čia reikia padaryti, neturint finansavimo. Kai tau neleidžia skolintis, kai esi įspraustas... Turiu daugumos merų palaikymą, keldamas klausimą, kodėl taip grubiai uždrausta galimybė skolintis, kai skolintos lėšos kuria vertę. Lietuva vienintelė tokia valstybė Europos Sąjungoje, kuri turi tokį griežtą konstitucinį įstatymą. Kam čia reikia taip kankintis? Išsijudino klausimas, kad reikia keisti šį įstatymą. Matydami tai, galėtume daryti tuos darbus, kad ir neturėdami pilno finansavimo, tačiau jausdami, kad galėsime pasiskolinti ateityje, tada atiduoti. Tiksliai atsakyti negaliu.

– O jei visų milijonų sukooperuoti nepavyks?

– Vadinasi, atliksim darbą ir neturėsime pinigų užmokėti. Tada mus duos į teismą ir antstoliai nurašys pinigus nuo sąskaitų.

– Tai reiškia, kad ir neturėdami finansavimo darbus atliksite?

– Reikia. Jei nori proveržio tokioje vietoje, kuri reikalinga visame regione. Mes kalbame, kad reikia aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų. Kiekvienam ambasadoriui pristatinėjame, kokį turime puikų oro uostą. O kas tame oro uoste?

– O jūs pats tikite tuo proveržiu?


– Sunku tikėtis. Kol neturi rankoje, negali sakyti, kad viskas gerai pavyko. Tu nežinai, kas gali įvykti. Kad ir kaip mokėtum ir būtum profesionalas mušti kamuolį į vartus, kažkada vis tiek nepataikai.

– Jei ir pavyktų įgyvendinti projektą, įsikurtų orlaivių remonto bazė, atskristų remontui lėktuvai. Įmonė Šiaulių oro uostas ir toliau būtų degalų užpylimo kolonėlė. Kur čia tas suklestėjimas?

– Yra dvi kryptys – ką darai ir ko nedarai. Šiuo atveju nedarymas nebūtų vertybė. Čia yra miesto įvaizdžio ir savivertės klausimai. Čia apie tai. Čia labiau verta kalbėti apie įvaizdį ir galbūt kada nors iš to išaugsiantį verslą. Šalia LEZ'as, Industrinis parkas. Čia labiau potencialo, nei realaus žvirblio rankoje klausimas. Gyvename viltimi, kad reikalas išsivystys.

Vilniuje svarstys, tarsis, aiškinsis...

Pasiteiravome, ką Vyriausybės kancleris mano apie mero raštą. Gavome atsakymą: "Informuojame, kad Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis paprašė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su Finansų, Vidaus reikalų ministerija bei VšĮ „Investuok Lietuvoje“ išnagrinėti ir pateikti apibendrintus pasiūlymus Šiaulių miesto savivaldybės merui. "

Paklausus apie Šiaulių oro uosto finansines problemas Vidaus reikalų ministerijoje, gavome atsakymą, kad ministerija yra suinteresuota finansuoti infrastruktūrą, skirtą investicijoms pritraukti.

Šį rugsėjį Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje vyko susitikimas, kuriame dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių LEZ, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento ir "Investuok Lietuvoje" atstovai. Vidaus reikalų ministerija pakvietė savivaldybes teikti aprašymus projektų, skirtų infrastruktūros atnaujinimui ar įrengimui pagal Integruotų teritorijų vystymo programų veiksmų atrankos tvarkos aprašą, tačiau finansuojama gali būti tik infrastruktūra, skirta ne oro uosto poreikiams.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Ieva Jonilienė informavo, jog ministerija planuoja susitikimą dėl Šiaulių oro uosto investicijų.

Vedėja pakomentavo, kad ministerijai šalies konkurencingumo prasme svarbi visa ekonomiką generuojanti infrastruktūra, įskaitant ir oro uostus, laisvąsias ekonomines zonas (LEZ). Ji priminė, kad nuo 2016 metų šalių LEZ infrastruktūros išvystymui Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė daugiau kaip 2,4 milijonų eurų ES struktūrinės paramos ir biudžeto lėšų.

"Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant finansavimo svarbu atlikti išsamias analizes, parodančias oro uosto potencialą pritraukti investuotojus, kokios funkcijos gali būti pritrauktos, įvertinti kaštus ir būsimą naudą ir tik tuomet vystyti toms funkcijoms reikalingą infrastruktūrą", – raštu ministerijos poziciją paaiškino I. Jonilienė.

Šiaulių LEZ-o vadovo komentaras


Nėra infrastruktūros – neateis investicijos

Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bendrovės direktorius Artūras Klangauskas sako, jog negali vienareikšmiai atsakyti, ar investicijos į Šiaulių oro uosto infrastruktūrą duos efektą ir LEZ plėtrai:

– Visada galima sakyti, jog mums kažko nereikia. Bet kai klausiama, kodėl per tiek metų nieko neįvyko, tada teigiama, jog tam nebuvo tinkamų sąlygų.

Vis keliamas klausimas, kas pirmiau – ar infrastruktūra, ar investuotojas?

Kažkada buvo išardyta link oro uosto nutiesta geležinkelio atšaka, kuri dabar labai būtų reikalinga LEZ-ui. Vieni investuotojai tik dėl to pas mus neatėjo, sakė: „Neteikiame jums prioriteto, nes neturite geležinkelio.“

LEZ-e šiuo metu statomos trys įmonės – dvi vietos verslo (nestandartinės iškabų gamybos įmonė „Reklamos diktatorius“ ir odontologinių produktų įmonė „Medicinos linija“) ir norvegiško kapitalo plastikinių langų gamybos įmonė „Plus Windows“. Toms įmonėms Šiaulių oro uosto paslaugų nereikia. Bet buvo besidominčių ir oro uostu, jo paslaugos prideda pliusų.

Pavyzdžiui, investuotojas, turintis šešiose pasaulio šalyse įmones, norėtų į Šiaulius skraidyti asmeniniu lėktuvu, nes tik tokiu būdu lanko savo įmones.

Jeigu investuotojas patikės idėja, gal ir ims planuoti investicijas. Bet jam turi atsakyti, kada turėsi reikiamą infrastruktūrą.

Bet kuriuo atveju investicijų geriau pritraukti, jeigu yra sukurta infrastruktūra. Ir mūsų patirtis tai rodo.

Šiaulių LEZ-o bendrovė buvo įsteigta 2015 metais, bet reikiamus elektros pajėgumus turėjome tik 2018 metais. Tik kai akivaizdžiai prasidėjo elektros įrengimo darbai, tik tada investuotojai mumis patikėjo ir atėjo.

Idėjinių investicijų nebūna. O jeigu ir būna – jos labai retos.

Šiaulių oro uostui veiklą sunku išplėtoti ir dėl kitų dalykų. Kiek Latvija ir Estija turi oro uostų? Po vieną – Rygos ir Talino. Lietuva turi tris civilinius oro uostus, kuriuos valdo valstybė. Šiaulių oro uostas perduotas kariuomenei, tai riboja jo veiklą. Be to, priklauso Savivaldybei.

Kodėl valstybė Šiaulių oro uosto neperima? Gal mato, jog neverta jo veiklos plėtoti?

Atsirado niša orlaivių remonto ir techninio  aptarnavimo verslui vystyti, galimybės pritraukti investicijų šioje srityje. Bet atsirado ir konkurencinės jėgos – Kaune taip pat kuriama orlaivių priežiūros ir remonto bazė.

Šiaulių miesto savivaldybė savo jėgomis daug daro, daug ir rizikos prisiima. Bet šalyse yra savivaldos sėkmės pavyzdžių, kai regiono savivaldybės susideda ir sėkmingai išvysto regioninio oro uosto veiklą.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • 90: tiek Vokietija nuo 2016-ųjų pabaigos iš šalies deportavo žmonių, kurie buvo įtariami siekiu surengti teroristinius išpuolius.
  • OPEC: naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės ir jų partnerės, įskaitant Rusiją, sutarė sumažinti naftos gavybą dar 500 tūkst. barelių per dieną.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar Seimui reikėtų parduoti savo viešbutį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek ketinate išleisti šventinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0  +1 C

+2 +4 C

 

+3 +4 C

+3 +5 C

+4 +5 C

 

+6 +7 C

1-7 m/s

1-7 m/s

 

1-6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1094 PLN - 4.2772
RUB - 70.7441 CHF - 1.0968
GBP - 0.8445 NOK - 10.1235