respublika.lt
 

Sėkmė lydi nebijančius rizikuotinuotraukos (3)

2019 spalio mėn. 07 d. 07:00:14
Vidmantas MISEVIČIUS

Kiekvienai profesijai, kad ir kokia ji būtų, reikia pašaukimo. Tokiu atveju gali būti tikras, jeigu iškart ir nepavyks pasiekti norimo rezultato, bent jau neteks smarkiai nusivilti. Jaunų, drąsiai savo kelią besirenkančių, žmonių Lietuvoje vis daugėja. „Respublika“ pasidomėjo, kas juos skatina imtis savarankiškos veiklos.

×
nuotr. 4 nuotr.
Rugilė Dauliūtė: Mano vizija - apjungti dirbtinio intelekto sprendimus veterinarijoje. Rugilės Dauliūtės asmeninio albumo nuotr.

 

Žirgai kaip gyvenimo būdas

Rugilė Dauliūtė žirgais domėjosi nuo pat vaikystės. Mergina nuo 10-ies dalyvaudavo jojimo trikovės, ištvermės ir konkūrų varžybose, vėliau treniruodavo jaunuosius raitelius.

„Baigusi mokyklą, įstojau į Veterinarijos akademiją Kaune. Studijuodama gavau pasiūlymą dirbti Stambiųjų gyvūnų klinikoje, kur praleidau penkerius metus. Dalyvavau dviejose tarptautinėse studentų mokslinių darbų konferencijose Latvijoje bei Turkijoje. Nors ir tapau prizininke, jutau, kad man trūksta finansinių ir ekonominių žinių. Tuomet susidomėjau inovacijomis ir technologijomis,“ - prisimena pašnekovė.

Savanoriaudama „Life Science Baltics 2018“ konferencijoje, Rugilė dar labiau praplėtė žinias apie kuriamus inovatyvius produktus ją dominančiose srityse. Mergina ėmė galvoti, ką būtų galima pritaikyti gyvūnų gydyme. Iš praktikos įvairiose žirgų klinikose Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir Portugalijoje ji žinojo, kad rentgeno nuotraukų interpretavimas ir analizavimas yra sudėtinga ir daug specifinių žinių reikalaujanti kasdienė veterinaro darbo dalis. Šios ir kitų panašių vaizdinių problemų sprendimui žmonių medicinoje naudojamas dirbtinis intelektas. Jo pagalba turint pakankamos apimties, sužymėtų duomenų bazę galima „išmokyti“ programą naujuosiuose vaizduose atskirti panašias patologijas.

„Projekto idėją vysčiau įvairiose programose. Pavyko gauti rentgeno nuotraukų duomenų bazes iš žirgų klinikų Danijoje ir Prancūzijoje, susitarti su prancūzų startuoliu dėl bendradarbiavimo ir dirbtinio intelekto panaudojimo galimybių žirgų veterinarijos industrijoje. Ši idėja buvo pristatyta ir įvertinta įvairiuose renginiuose“, - Rugilė atskleidė, kad šiuo metu ne tik kuria prototipą, bet ir bando pritraukti finansavimą bei suburti stabilią komandą.

Pasak merginos, ją visada traukė mintis palengvinti kasdienį darbą sujungiant verslą, mokslą ir technologijas. Dabar mergina teigė suradusi savo kelią. Juolab kad šiandien norintiems pradėti kurti verslą nebūtina visko daryti patiems.

„Yra gausybė projektų, prie kurių galima prisijungti, tapti bendrasavininkiais ir kartu vystyti produktus ar paslaugas. Reikia būti pasiruošus skirti laiko tam, kas iš pradžių tikrai neneš materialaus turto. Ne tik mokytis apie verslus ir investavimą, bet imtis veiksmų. Tai bus nuostabi kelionė, pažadu“, - optimizmu trykšta pašnekovė.

Padrąsindama abejojančius, ji pripažino žinojusi, kad kurdama savo verslą susidurs su rimtais iššūkiais. Taip pat pastebėjo, kad pradėjus veikti visada atsiranda norinčių ir galinčių padėti žmonių, o turint gerą verslo idėją pagalbos galima sulaukti ir iš įvairių programų ar startuolių akceleratorių.

Paklausta, kodėl, nepaisant visų sunkumų, ji visgi ryžosi šiam žingsniui, mergina atsakė, jog jai verslas yra galimybė sukurti ir implementuoti produktus, kurie turėtų didelę prasmę ir moralinę vertę.

„Mano atveju tai būtų diagnostinė pagalba veterinarijos gydytojams bei jų gydomiems pacientams. Žinau, kiek daug žinių turi sukaupti gydytojai, tad jiems bet kokia pagalba yra labai vertinga. Būtent šis aspektas yra svarbiausias, o kuriant tai, kas reikalinga ir inovatyvu, finansiniai aspektai tampa tik antrine motyvacija“, - reziumavo pašnekovė.

Žaislai, kurių trūko


Samanta Skridlaitė savo verslo nusprendė imtis studijuodama produkto dizainą Vilniaus dailės akademijoje, antrame kurse. Pasak merginos, įkvėpimą lėmė noras padėti žmonėms, kurie gimė šiek tiek nuskriausti: netekę vieno ar kito pojūčio, padedančio suprasti išorinį ar vidinį pasaulį. Taip lėmė „Bičiulio“ (Buddy), švelnaus terapijos ir emocinio ugdymo įrankio, subtiliai lavinančio vaiko vaizduotę ir atmintį, atsiradimą.

„Išgryninus idėją buvo sukurtas žaislas ir pagamintas prototipas, vėliau ištestuotas su vaikais ir specialistais. „Creazone“ projekte buvome įvertinti kaip geriausia verslo idėja, kas paskatino suburti skirtingų kompetencijų žmonių komandą ir vystyti projektą toliau“, - pirmuosius žingsnius prisiminė Samanta, pasidžiaugusi, kad jai padeda draugai ir mentoriai, o labiausiai „kiša koją“ patirties stoka.

Dabar jos komanda siekia ištobulinti žaislą ir sukurti metodologiją autizmo tema. Šiuos darbus nuveikus planuojamas kitų terapinių-edukacinių priemonių bei žaislų kūrimas.

Vis dar abejojantiems jaunoji dizainerė patarė dalintis savo idėjomis su kitais, bandyti ir dar kartą bandyti: „Geriausiu atveju - pasiseks, blogiausiu atveju (o galbūt dar geresniu) bus išmokta naudinga pamoka. Tikslinga apsupti save palaikančiais žmonėmis: kūrybos procese visada kyla dvejonių ir sunkumų ir pora gerų žodžių atgaivina ir prikelia veikti. O svarbiausia - tikėti savimi ir tikėti savo idėja, nes tuomet kiekviena diena prasideda kaip dar viena proga įgyvendinti savo svajonę. Kaip gi ja nepasinaudoti?“

Komentaras

Vaidoto Levickio
, Jaunimo verslumo skatinimo asociacijos vadovo, teigimu, baimė realizuoti mintis atsiranda todėl, kad gyvename smerkiančioje bendruomenėje.

„Nesėkmė netoleruojama, sėkmei pavydima. Tėvai dažnai linkę vaikams patarti - „neskubėk, padirbėsi, kažkur įgysi patirties ir jau tada žiūrėsi“. Verslas visuomenėje suvokiamas specifiškai - „lobizmas“ vienas labiausiai neigiamų žodžių politikų žargone. Jie dažnai verslą smerkia, vyresniems verslas nelabai skiriasi nuo tarybinio spekulianto. Kai klausiu jaunų žmonių, kodėl jie norėtų imtis verslo, dažniausi atsakymai yra „dėl pinigų, dėl laisvės“, o tai labai toli nuo realybės. Verslininkas nėra suvokiamas kaip socialinis didvyris, kuris, rizikuodamas savo pinigais, kuria darbo vietas ir moka mokesčius tiek tiesiogiai, tiek per darbuotojų atlygį. Neturime nusistovėjusių ryšių kaip kitur pasaulyje - nesakome „mano kepėjas“, „mano mėsininkas“, todėl kad didesnę dalį laiko susiduriame su stambiu, korporatyviniu verslu, kuris neasocijuojasi su verslumu“, - pastebėjo pašnekovas.

Kalbėdamas apie požiūrį į riziką, V.Levickis išskyrė dvi pagrindines kilusias mintis ar svajones, trukdančias realizuoti savybes - rizikos baimė ir atstumas nuo valdžios. Su pirmąja viskas aišku, o atstumas nuo valdžios yra žymiai įdomesnis reikalas. Jis apibrėžia, kaip pasikeičia santykiai bendruomenėje, kai žmogus gauna aukštesnes pareigas. Kuo labiau „valdžia“ tolsta nuo visų kitų, tuo didesnis visuomenės atstumas nuo valdžios. Tai vienas iš labiausiai progresą stabdančių veiksnių, nes dauguma žmonių, tapę „valdžia“ ar vadovais, pamėgsta spręsti už kitus, bet vengia atsakomybės.

Jaunas žmogus visur mato už jį sprendžiančius ir labai nedaug jį palaikančių. Švietimo sistema - puikus to pavyzdys. Nulis individualizmo, tipinis konvejeris ir didžiulis galios atstumas tarp mokinio ir mokytojo. Jaunuoliui joje išlįsti su savo idėjomis ar prasimušti su svajonėmis labai sunku, nes jis tampa „ne formatu“. Lietuvos švietimo sistema iš esmės yra skirta trečios pramonės revoliucijos metu sukurtus darinius (įmones) aprūpinti darbo jėga, kūrybai joje vietos nebelieka.

„Neturime ugdymo karjerai sistemos, nebandome sistemiškai identifikuoti vaikų talentų. Esame kaip narkomanai priklausomi nuo ES paramos, kuri visiškai netoleruoja nesėkmės, nes tuomet tektų grąžinti pinigus. Tad nieko keisto, kad jaunimas nerizikuoja, tiksliau būtų pasakyti, nerizikuoja čia, bet puikiai atsiskleidžia užsienyje arba interneto erdvėje. Žinoma, yra išimčių ir jų kasmet daugėja, tad vilties yra. Yra gražių iniciatyvų, tokių kaip „Junior Achievement“. Jos tikrai labai daug dirba su mokytojais ir mokiniais, tačiau susiduria su pagrindine - finansavimo problema. Statistinis Lietuvos valdininkas niekada nesuvoks, kad galima išleisti pinigus vien tam, jog jaunas žmogus išbandytų savo idėją. Ir kad rezultatas bus ne išlaidos, o investicija. Svarbus faktorius yra ir pasiskirstymas tarp lyčių - vyrų, kurie imasi verslo, yra dvigubai daugiau nei moterų, kas vėlgi kyla iš įsivaizduojamų „vaidmenų“ šeimoje,“ - pastabų negailėjo pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad dabartinė švietimo sistema yra siaubingai inertiška ir kardinalių pokyčių ten tikėtis neįmanoma. Vadinasi, didesnė našta neišvengiamai turi tekti nevyriausybiniam sektoriui, kuris per įvairias iniciatyvas gali skatinti kūrybiškumą bei savęs realizaciją ir verslumą. Juolab kad tam puikiai tinka jaunimo pamėgtas internetas.

Kalbėdamas apie ateities profesijas, asociacijos vadovas prognozavo, kad per artimiausius 10 metų išnyks arba labai stipriai transformuosis apie 60 proc. iš jų. Atsiras naujų, apie kurias dabar net nežinome, dalis profesijų bus visiškai automatizuotos.

„Spėlioti galima, tendencijas įžvelgti galima, tačiau kaip bus iš tikrųjų - atsakyti sunku. Aišku, kad dėl medicininės pažangos ilgės gyvenimo trukmė, o Europos visuomenė senės. Tai suponuoja mintį, kad sveikatos priežiūros paslaugos tikrai bus labai svarbios ir sektorius plėsis. Matome didelį poreikį produktus ar paslaugas gebančių kurti inžinierių. Horizontalūs tampa IT įgūdžiai - ateityje praktiškai visų profesijų atstovai juos vienokio ar kitokio lygio, bet turės,“ - perspektyvas apibendrino V.Levickis.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATLEIS: Vokietijos automobilių gamybos bendrovė „Continental“ trečiadienį patvirtino planus iki 2028-ųjų visame pasaulyje atleisti 5,5 tūkst. darbuotojų, kadangi įmonė nori kasmet sutaupyti 500 mln. eurų, kad galėtų susidurti su lėtėjančios automobilių rinkos ir lėtėjančios vidaus degimo variklių paklausos padariniais.
  • SUTRIKIMAI: trečiadienio vakarą „Luminor“ banke bus atliekami techniniai darbai, dėl kurių gali sutrikti banko paslaugos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ką darote su nenešiojamais drabužiais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +5 C

+1 +2 C

 

-1  -2 C

+6 +8 C

+2 +3 C

 

0  C

3-4 m/s

5-6 m/s

 

6 m/s