respublika.lt
 

Kurdamas laimę sau, nepamiršk kitų

2019 sausio mėn. 06 d. 14:35:04
Dalia BYČIENĖ

Vilkaviškio r. ūkininkai Alytė ir Eugenijus Valuckai didžiąsias metų šventes šiemet sutiko Laplandijoje. Tokią dovaną šeima pasidovanojo norėdama atitrūkti nuo ūkio darbų bei savųjų rate paminėti reikšmingą šeimos sukaktį. Didesnę pusę kartu pragyvento laiko Valuckai atidavė bendro ūkio kūrimui, todėl kalba nuo to, kaip sukurti patvarius šeimos pamatus, nejučiomis vis krypsta į darbą, į kaimo rūpesčius, į Lietuvos ateitį. Buvusi pedagogė A.Valuckienė džiaugiasi, kad jų vaikų nepaviliojo užsienis bei tiki, kad ir anūkai liks dirbti gimtinei. Veikli, kaimo gyvenimą gerai pažįstanti moteris apgailestauja, kad būti laimingam Lietuvoje tampa vis sudėtingiau.

×
nuotr. 1 nuotr.
Kurdamas laimę sau, nepamiršk kitų. Valuckų asmeninio albumo nuotr.

 

- Kas jums yra didžiausia vertybė, palaima? - klausiau Alytės VALUCKIENĖS.

- Didžiausia palaima man - važinėti po savo laukus, gėrėtis žaluma ir dar telefoną namuose palikti (juokiasi). O apskritai didžiausia vertybė man yra šeima. Visi mano artimieji - vaikai, anūkai, broliai, seserys. Didesnės vertybės neturiu. O kalbant apskritai, vertybė yra stabilumas, žodžio laikymasis, garbė, atsakingumas. Aš pati stengiuosi laikytis žodžio ir noriu, kad manimi pasitikėtų. Niekada nieko nesu piktybiškai apgavusi, išsireikalavusi, paėmusi. Žinau, kaip galima užsidirbti pinigų, bet viską darau sąžiningai. Jeigu nusideriu, tai suprantu, kad žmogus gali tai sau leisti. Jeigu pasako „ne“, mūsų derybos baigiasi. Dauguma ūkininkų, kaip ir mes, ūkininkauti pradėjo nežinodami, kas tos Europos išmokos. Buvome neišlepinti. Ūkininkais pasitikėjau, galvojau, kad ir kas būtų, žemės artojas tikrai neapgaus. Bet yra buvę visko, esu daug nukentėjusi per patiklumą. Man atrodo, jei pažadėjai, trūks plyš, privalai pažadą išpildyti. Nors tai man truputį kenkia, bet už tai po to gerai jaučiuosi, sąžinė negraužia. Nemanau, kad žmonės nesąžiningais tampa dėl kito jam padarytos skriaudos. Nesąžiningais ne tampama, tai atsinešama iš šeimos. Mano mamytė sakydavo: „Vaikai, radot, palikit, tegul geriau supūna, tik neimkit ne savo.“

- Ar gali būti suinteresuotas kovoti už Tautą, pasaulį politikas, pats neturintis šeimos, vaikų?

- Tegul jie kalba, ką nori, visi suprantame, kad šeimos neturintis žmogus negali turėti atsakomybės už ateitį jausmo, nes neturi supratimo, kas laukia vaikų, anūkų. Jam giliai širdy tiesiog tas pats, ar išliks šalis, kas atsitiks su jos gamta. Jis negali daug ko suprasti, prisiimti atsakomybės, jis tik įsivaizduoja, kad supranta. Aš turiu tokią nuostatą, kad mokykloms, ikimokyklinėms įstaigoms negali vadovauti žmogus, neturintis savo vaikų. Jei neturi savo vaiko, anūko, tad ir su kitais elgiesi kaip su daiktais.

- Su vyru Eugenijumi kartu nugyvenote 45-erius metus. Kas buvo sunkiausia?

- Sunku niekada nebuvo, kai buvome jauni. Niekada nedejavome, kad trūksta pinigų. Mes turėjome darbus ir greta to kažką darydavome, norėdami prisidurti. Auginome dekoratyvines žuvytes, paukščius. Veždavome parduoti į Rygą, Taliną, Rusiją. Pavykdavo uždirbti, nors per kraštus niekada nebyrėjo. Niekada nepirkau brangių daiktų, nerūpėjo turėti naudingų pažįstamų, kad gautum naują sofą, kilimą. Mes pirmiau nusipirkome palapinę, o ne gerus baldus. Kai kaimynai sužinojo, kad mano vyras už 300 rublių Maskvoje nusipirko šuniuką, kvailiais mus išvadino. Bet mes buvome laimingi.

- O dabar?

- Dabar sunkiau. Turiu minty ne romantiką, o verslą. Esame nepriklausomi verslininkai, bet kartu esame tiek priklausomi nuo Europos Sąjungos, kad labiau priklausomas būti negali. Mūsų šeima augina bulves, jų sėklą įsivežame iš Europos, nes lietuviškų veislių bulvių sėklos pas mus nėra. Atsivežame sėklą, o kartu ir prievolę už savo pinigus vykdyti brangiai kainuojančią bulvių ligų kontrolę. Jei paaiškėja, kad užaugintos bulvės užkrėstos, visą derlių privalome sunaikinti savo rankomis, be jokio žalos atlyginimo. Investuoji pinigus į sėklą ir gyveni bijodamas. Buvo tokia bulvių liga, ją tyrė, bet nerado priemonių suvaldyti ir paliko. O ūkininkai tą ligą mato, nuostolius patiria.

- Kaip su tuo kiaulių maru: ieško vaistų, neišranda, o pasekmės tenka žmonėms...

- Ir kam tokių priemonių reikia? Nė viena šalis taip nesmaugia saviškių. Žmogelis kaime nori auginti kiaules, bet iš jo atimama paskutinė galimybė užsidirbti. Ar žmogus kaltas, kad jo naminė kiaulė užsikrėtė laukinės kiaulės maru? Lenkijoje tikrai to nėra. Jei tu pats kaltas, atsinešei tą ligą iš miško, nugaiš tavo kiaulė, užkask ją, o kitos tegul auga. Tuo labiau kad žmogaus sveikatai tai nekenkia. Tai - genocidas, savo Tautos skurdinimas. Dėl visų tų nesąmonių ūkininkas įstumiamas į depresiją, jis visą laiką priverstas galvoti - reikės derlių, gyvulius sunaikinti, ar viskas baigsis laimingai? Nežinai, kas tavęs laukia. Aš nebijau gamtos stichijų, bus kaip bus, bet baisu, kai sava valdžia kilpą veržia. Man atrodo, kad ji visada perlenkia lazdą dėl tų europinių reikalavimų. Žiūrėkit, kaip daro lenkai. Jie derybose sėdės per naktį, bet dėl savo žmonių laimės. Atrodo, mūsiškiams neįdomu, kad viską, ką užauginame, išvežame perdirbti kitur. Nėra pramonės - nereikia darbininkų. Tegul tik važiuoja lauk.

- Jūs darniai nugyvenote gražią gyvenimo atkarpą. Kaip, jūsų akimis, vaikus paveikia tėvų skyrybos? Ar dalydamiesi tarp vieno ir kito tėvų vaikai gali būti laimingi?

- Niekada nesutiksiu, kad vaikams tėvų skyrybos yra tas pats. Man atrodo, kad tai skausmingiausia. Skausmingas ir buvimas kartu, kai būti kartu negali. Jei tėvai aukosis, vaikai vis tiek pastebės, nejaus šilumos, kuri sklinda nuo laimingų tėvų. Bėda ta, kad žmonės kuria šeimą negalvodami, ar galės nugyventi kartu gyvenimą. Negaliu pasakyti, ką mes tuokdamiesi galvojome, bet neturėjome jokių išskaičiavimų. Ne turtas yra esmė. Man reikia turėti tik tiek, kad verslas nežlugtų, būtų modernus, konkurencingas, kad vaikams paliktume jį tvarkingą. Man ne tas pats, kas po manęs bus. Jei daug dirbi, turi teisę patogiau gyventi. Man nereikia kažko demonstruoti. Kitoms moterims reikia daug rankinių, madingų drabužių, o man pakanka tiek, kad būtų patogu. Verčiau daugiau pamatau, patiriu.

- Ar yra rinkinys patarimų, kaip vaikus užauginti gerais žmonėmis?

- Viskas ateina su genais iš šeimos, bet nė vienas genas neišliks švarus, jei jis nebus tobulinamas šeimoje. O jei nieko nesi gavęs iš savo šeimos - švieskis, tobulėk, stenkis. Man visada buvo šventas dalykas, kad vaikas nepraleidinėtų pamokų. Kur tik buvo galima, visur su vaikais būdavau. Net į klasės išvykas važinėdavau, padėdavau auklėtojams vaikus „ganyti“. Buvimas kartu daug lemia. Mes neatiduodavome vaikų savo tėvams, važiuodavome visi kartu, tačiau mūsų kelio galas visuomet buvo tėvai. Labai svarbu yra bendravimas. Jei vaikui skaitei pasakas, jei su juo kalbėjaisi, jei jis suprato, ką jam norėjai pasakyti, - viskas bus gerai.

- Gyvenate kaime ir nesiskundžiate, kad kaime yra blogai. O daug kas skundžiasi...


- Visiems mums gimus įteikiama ta pati meškerė. Nebuvome mes tie, kuriems viskas buvo paduota. Viską patys pasidarėme. Kitas klausimas, ko žmogus nori gyvendamas kaime. Kitam nereikia nieko - jis nenori auginti gyvulių, sodinti medžių. Sako, neapsimoka. O kodėl neapsimoka? Nes daug darbo. Jis turi televizorių ir to užtenka. Man neužtenka. Man reikia išvažiuoti, pamatyti, todėl dirbu daugiau, neskaičiuoju valandų...

- Kitas pasakys, bepigu išvažiuoti, kai turi už ką?

- Sako ir sakys, bet pakalbėkime, kodėl vieni turi, kiti - ne. Mes visi išėjome iš kolūkių tomis pačiomis sąlygomis. Aš - su aštuoniais hektarais žemės, kitas - su penkiolika, dvidešimt. Bet jie tuoj pardavė žemę, sakydami, kad neturi kuo dirbti, nėra kam dirbti. Taip pasiklojo pamatus gyvenimui, kokį turi dabar.

- Tikriausiai yra nemažai prašančių pagalbos? Ar visiems padedate?

- Aš žiūriu, kam padedu. Tiesiog noriu žinoti, kam padedu. Ne todėl, kad gailėčiau, tačiau nenoriu, kad manim naudotųsi. Man nepatinka netikrumas. Tai žeidžia. O padėjusi esu daug kam. Ir padedu. Jeigu kas kreipiasi ir tikrai matau, kad reikia, nė neabejoju. Ir kitaip negali būti, nes turiu daugiau. Taip ir giminėje. Tiems, kas negeria, bet sunkiau verčiasi, mažai uždirba, prieš Kalėdas ir Velykas skiriu pinigų. Jie neprašo manęs, bet kitaip negaliu.

- Kaimas tuštėja...


- Kaimas dabar atsikuria, bet ne dėl to, kad atsiranda daugiau dirbančių kaimo darbus. Nusiperka jauni žmonės kaime namus ir važinėja į miestus dirbti. Jiems taip pigiau, nei butą mieste išlaikyti. Iš tiesų kaimas yra labai nualintas. Gyvulininkystė sužlugdyta. Gaila tų ūkininkų, kurie augino gyvulius. Jie labai sunkiai verčiasi. Vieni netolimi kaimynai pardavė visas karves, pasiliko vieną ir iš tos vienos gamina naminius produktus. O galėjo būti ne taip. Jie atsakingi - dirbo, plušo. Šiuo atveju, vargu, ar galėtum kaltinti Europos Sąjungą. Man atrodo, kad pati mūsų valdžia tuos ūkius sužlugdė. Ji tik dangstosi Europa, o interesai yra kiti - pataikavimas magnatams nežiūrint, kas lieka kaimo žmogui. Keisčiausia, kad lenkai iš mūsų perka karves ir mums pieną atveža. Lenkams viskas apsimoka, o mūsiškiams - ne. Kai pas mane žmonės atvažiuoja brokuotų bulvių pigiai nusipirkti, visada klausiu, ką šers. Jei kiaules, apsidžiaugiu labiausiai. Vadinasi, ūkis dar gyvas, dar neužsmaugtas. Savų. Patys tą patyrėme. Buvo premjeru Algirdas Butkevičius, rodos, savas, Vilkaviškio krašto žmogus, bet kai reikėjo, neužtarė. Kiek mes, ūkininkai, prašėme, kad parduotų mums Antanavo krakmolo gamyklą, nė piršto nepajudino. Nauji įrenginiai buvo išplėšti. Po to nuvažiavo mūsų derybininkai į Europą ir pasakė, kad Lietuvai nereikia krakmolo kvotos, nes jos žemdirbiai nesubrendę užauginti krakmolingų bulvių...

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ARTĖJA: Madagaskaro šiaurės vakarams pirmadienį, tikėtina, smogs tropinis ciklonas „Belna“; Madagaskaro pareigūnai Boenio regione, esančiame šiaurės vakarų Madagaskare, paskelbė raudoną pavojaus signalą.
  • Į PARTIJĄ: Lietuvos baidarininkas, Europos čempionato bei Olimpinių žaidynių prizininkas Aurimas Lankas paskelbė prisijungiantis prie birželį įsteigtos liberalios Laisvės partijos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar kada nors teko duoti kyšį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +6 C

+2 +4 C

 

+2 -4 C

+6 +8 C

+3 +4 C

 

0 +3 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s