respublika.lt
 

Gyvenimą paskyręs Tautos švietimui

2019 vasario mėn. 15 d. 16:00:00
Jūratė Jagminienė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė

XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje tarp tautinio atgimimo šauklių, žinomų Lietuvos inteligentų, tokių kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Povilas Višinskis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Jablonskis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Pranas Mašiotas ir dar daugelio kitų, darbavosi ir Marcelinas Šikšnys-Šiaulėniškis-Emša (1874-1970), visą gyvenimą paskyręs liaudies švietimui, visuomeninei ir kultūrinei veiklai.

×
nuotr. 1 nuotr.
M.Šikšnys su žmona Liucija ir dukrele Maryte. Ryga, 1910

 

Jaunatviškas maksimalizmas

Garsus lietuvių pedagogas, dramaturgas, publicistas, „varpininkas“, matematikos vadovėlių autorius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas M.Šikšnys gimė Šiaulių apskrityje, Šiaulėnų parapijoje, Notiniškių kaime.

1893 m. M.Šikšnys įstojo į Maskvos universiteto Matematikos ir fizikos fakultetą. Su jaunatvišku entuziazmu kibo į mokslus - paskaitos iš tiesų buvo labai įdomios. Tuo metu universitete dėstė tokie garsūs profesoriai, kaip Aleksandras Stoletovas, Nikolajus Žukovskis, K.Timiriazevas, P.Lebedevas ir kiti. Be specialybės paskaitų, M.Šikšnys lankė ir garsaus kalbininko profesoriaus Filipo Fortunatovo paskaitas, kurios turėjo didelės įtakos jo literatūrinei kūrybai. Maskvoje M.Šikšnys įsitraukė į slaptą lietuvių studentų būrelio veiklą. Tuo metu būreliui priklausė apie 20 narių, o pirmininkas buvo Kazys Grinius. Susirinkimai vykdavo lietuvių studentų butuose, kuriuos reikėdavo nuolatos keisti, nes buvo labai pavojinga, o ypač rūpestingai teko slėpti lietuvišką spaudą. Tuose susirinkimuose M.Šikšnys perskaitė pirmuosius savo eilėraščius. Geriausieji buvo spausdinami „Varpe“ ir „Ūkininke“ Šiaulėniškio slapyvardžiu. Labiausiai Šiaulėniškį išgarsino eilėraštis „Giesmė“, prasidedantis žodžiais „Pasakyk, mano mylimas krašte“ („Varpas“, 1895, Nr. 11). Eilėraštis kėlė Tautos dvasią ir paplito kaip daina, vėliau dainuota per visas okupacijas. Maskvoje M.Šikšnys parašė ir pirmąją dramą „Kražiai“, pasakojančią apie kazokų susidorojimą su užsispyrusiais žemaičiais. Tačiau, draugams sukritikavus, autorius kūrinį sunaikino. Studijų metais M.Šikšnys daug mokėsi, dirbo, dalyvavo studentiškoje veikloje, reiškėsi kaip kūrėjas ir, be abejonės, skurdo. Visa tai atsiliepė sveikatai - jis susirgo džiova. Todėl draugų medikų patariamas per vasaros atostogas daugiau laiko leisdavo miške, plaukdavo sieliais Volga žemyn, apsistodavo pas totorius, gerdavo kumysą ir rudeniop grįždavo sustiprėjęs. 1897 m. jis baigė universitetą ir gavo aukštojo mokslo diplomą.

Pedagoginė ir kūrybinė veikla Rygoje


Grįžęs iš Maskvos į Tėvynę, diplomuotas matematikas tikėjosi gauti mokytojo darbą, tačiau Vilniaus apygardos mokyklų kuratorius pasakė, kad lietuviams katalikams Lietuvoje vietų nėra. Pasikartojo įprasta XIX a. antrosios pusės situacija, kai išsilavinę jaunuoliai lietuviai Tėvynėje paprasčiausiai buvo nepageidaujami. Bičiulio, mokytojo Prano Mašioto, kvietimu M.Šikšnys išvyko į Rygą. Čia prasidėjo naujas pedagogo, dramaturgo, publicisto, švietėjo gyvenimas. Netrukus jis įsisuko į darbų sūkurį. Prieš pietus M.Šikšnys Rygos realinėje mokykloje dėstė matematiką, tvarkė dokumentaciją rusiškai, o popiet suaugusiųjų kursuose ir „Žvaigždės“ renginiuose - lietuviškai. Kartu su P.Mašiotu dalyvavo „Savišalpos“, „Kanklių“, „Žvaigždės“ ir kitų lietuvių draugijų veikloje. 1899 m. M.Šiaulėniškis (M.Šikšnys) parašė dramą „Meilę suardyti - tai nuodėmę pagimdyti“. Pirmą kartą ji suvaidinta 1900 m. sausio 29 d. Rygoje. 1905 m. pastatyta Šiaulėniškio drama „Pilėnų kunigaikštis“ sulaukė nepaprasto pasisekimo. Rygoje ji buvo statoma net penkis kartus. Ilgą laiką spektaklis rodytas Lietuvos miestų teatrų scenose. „Pilėnų kunigaikštį“ vaidino ir Petrapilio, Voronežo, Odesos bei kitų miestų aktoriai. 1907 m. buvo pastatyta filosofinė drama „Sparnai“, o 1911 m. - šeimos drama „Likimo bausmė“. Tuo metu M.Šikšnio dramos tapo tiesiog gėlo vandens gurkšniu lietuviško žodžio išsiilgusiems tautiečiams ir buvo labai populiarios. Pavyzdžiui, 1911 m. vasario 12 d. Vilniuje knygyną atidaręs Jurgis Šlapelis parašė M.Šikšniui atvirlaiškį, prašydamas autoriaus atsiųsti geležinkeliu po 100 egzempliorių „Likimo bausmės“, „Sparnų“ ir „Pilėnų kunigaikščio“. J.Šlapelis rašė: „Būtų gerai, kad duotumei dar po kokius 200 egz. komisan, nes dabar, mano knygynui padidėjus, atsitinka kartais, sakykime, Amerikon reikalavimai kai kurių knygų po 100 ir daugiau egzempl.“

Tikėtina, kad iš J. Šlapelio knygyno M.Šikšnio dramos galėjo nukeliauti į Varšuvą, Maskvą, JAV miestus ir kitur. To meto spauda dažnai publikuodavo M.Šikšnio (slapyvardžiu Emša) straipsnius teatro, kultūros, mokslo, politikos tematika. Emšos patriotinius eilėraščius spausdino Rygos lietuvių laikraštis „Rygos garsas“ ir „Vilniaus žinios“.

M.Šikšniui gyvenant Rygoje įvyko ir asmeninių pokyčių. 1902 m. vasarą jis vedė generolo A.Paškevičiaus dukterį Liuciją.

1902 m. liepos 11 d. Rygos katalikų bažnyčioje kunigas Rūdys sutuokė 28 metų kolegijos sekretorių Marceliną Šikšnį ir 21 metų Liuciją Paškevičiūtę. Liudininkai buvo Vytautas Milašauskas ir Kazimieras Vizbaras, piršlys - Pranas Mašiotas. Rygos imperatoriškosios muzikos mokyklos studentas Aleksandras Kačanauskas (1882-1957) atliko „Veni creator“. Jaunavedžių pasveikinti atvyko realinės mokyklos pedagogai, kurie įteikė gražią, brangią dovaną - prancūzų juvelyrų darbo stalinį laikrodį.

Matematiką dėstė lietuviškai

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, dalis Lietuvos pradinių, vidurinių ir specialiųjų mokyklų moksleivių ir mokytojų pasitraukė į didžiuosius Rusijos miestus (Peterburgą, Maskvą, Jaroslavlį, Tambovą, Voronežą ir kitus).

M.Šikšnys į Voronežą atvyko 1915 m. rugsėjo pradžioje. Iš pradžių gyveno prisiglaudęs prie kitų, o kai išsinuomojo butą, iš Vladimiro pasikvietė ir savo šeimą. Netrukus M.Šikšnys įsitraukė į darbus. Dėstė matematiką M.Yčo berniukų ir mergaičių gimnazijose bei Mokytojų kursuose. Kaip prisimena buvę mokiniai, M.Šikšnys buvęs reiklus, rimtas ir teisingas. Jis - pirmasis mokytojas, Voroneže pradėjęs pamokose lietuviškai dėstyti matematiką. Ypač rūpinosi lietuviškų matematikos terminų norminimo reikalais. Vėliau pedagogas savo atsiminimuose rašė:

„Matematikų komisiją sudarė Pr. Mašiotas, Z.Žemaitis ir aš; visi trys susirinkdavome pas J.Jablonskį ir, jo padedami, svarstėme kiekvieną terminą; Mašiotas paprastai referuodavo algebros terminus, Žemaitis - geometrijos, o aš - aritmetikos; J.Jablonskis pasakydavo savo nuomonę dėl siūlomo termino lietuviškumo; kas nevykusiai buvo siūloma, ištaisydavo arba pasiūlydavo savo - ir terminas būdavo priimtas. Posėdžiuose dalyvaudavo ir gyvenęs pas J.Jablonskį jaunas kalbininkas J.Balčikonis“.

1919 m. Vilniuje buvo išleistas M.Šikšnio parengtas „Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis“.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija


1918 m. vasarą M.Šikšnys grįžo į Vilnių ir čia liko visam laikui. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, daugelis inteligentų pasitraukė į Lietuvos laikinąją sostinę Kauną, bet nemažai jų liko ir Vilniuje, tarp jų - M.Šikšnys. Vilniaus krašto lietuvių inteligentų centras buvo Vilniaus berniukų gimnazija, kuriai 1921 m. rugpjūčio 22 d. gimnazijos pedagogų taryba nutarė suteikti Vytauto Didžiojo vardą. Čia galėjo mokytis ir mergaitės. M.Šikšnys kibo į darbus - dėstė matematiką Vilniaus berniukų gimnazijoje, kartu atliko ir mokyklos inspektoriaus pareigas. Nuo 1922 m. M.Šikšnys paskirtas Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriumi. Tuo metu jo vadovaujama gimnazija buvo vienintelis šviesos ir kultūros židinys Vilniaus krašto lietuvių vaikams.

M.Šikšnys garsėjo veiklumu, darbštumu, teisingumu ir tolerancija. Jis stengėsi globoti kiekvieną mokinį, mokėjo suburti darnų pedagogų kolektyvą. Kaip įmanydamas stengėsi, kad lietuvių gimnazijų abiturientai turėtų teisę stoti į bet kokį pasaulio universitetą. Jo pastangos buvo vaisingos - Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniams leista laikyti egzaminus valstybinėje komisijoje, kurios atstovus ir pirmininką skirdavo lenkų švietimo kuratorija. Nuo 1925 m. abiturientai, išlaikę visus egzaminus, gaudavo lietuvių ir lenkų kalbomis parašytą atestatą, suteikiantį teisę stoti į bet kokią aukštąją mokyklą. Buvę auklėtiniai įsitikinę, kad visi M.Šikšnio nuopelnai - dideli, tačiau pats didžiausias - kad jis atvėrė Vilniaus krašto lietuviams visų aukštųjų mokyklų duris.

M.Šikšnys aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame darbe, daug laiko skyrė Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių mokytojų sąjungos veiklai. Po dr. J.Basanavičiaus mirties jis buvo išrinktas Lietuvių mokslo draugijos pirmininku. Daug dirbo rašydamas algebros, geometrijos vadovėlius ir uždavinynus. Kai kuriuos vadovėlius autorius leido savo lėšomis. J.Tumas-Vaižgantas M.Šikšnį vadino rimčiausiu Lietuvos matematiku, nes jis parašė daugiausia lietuviškų matematikos vadovėlių vidurinėms mokykloms.

M.Šikšnio gyvenimas buvo ilgas, sudėtingas, kupinas prasmingų darbų ir sunkių išbandymų. Jis išgyveno lietuviškos spaudos draudimo metus, savo poezija ir dramomis skelbdamas lietuvišką žodį ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, kur tik gyveno lietuvių. Ištvėrė karų baisumus, okupacijas ir nepailsdamas dirbo, buvo Lietuvos kultūros, švietimo ir mokslo švyturys. 1940 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona už nuopelnus Lietuvai
M.Šikšnį apdovanojo Vytauto Didžiojo trečiojo laipsnio ordinu.

M.Šikšnio darbus tęsė jo mokiniai. Iki pat gerbiamo mokytojo gyvenimo pabaigos senieji vilniečiai inteligentai, bičiuliai, kolegos ir mokiniai puoselėjo tradiciją - kiekvienais metais per buvusio gimnazijos direktoriaus gimtadienį, gegužės 14-ąją, susirinkdavo jo namelyje Žvėryne ir leisdavo laiką, dalydamiesi neišsenkamais prisiminimais, pasakodami mylimam mokytojui apie savo pasiekimus.

1964 m. M.Šikšniui suteiktas nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas.

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ARTĖJA: Madagaskaro šiaurės vakarams pirmadienį, tikėtina, smogs tropinis ciklonas „Belna“; Madagaskaro pareigūnai Boenio regione, esančiame šiaurės vakarų Madagaskare, paskelbė raudoną pavojaus signalą.
  • Į PARTIJĄ: Lietuvos baidarininkas, Europos čempionato bei Olimpinių žaidynių prizininkas Aurimas Lankas paskelbė prisijungiantis prie birželį įsteigtos liberalios Laisvės partijos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar kada nors teko duoti kyšį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +6 C

+2 +4 C

 

+2 -4 C

+6 +8 C

+3 +4 C

 

0 +3 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s